Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai pastarosiomis dienomis stebi neįprastą, tačiau kasmet vis pasikartojantį reiškinį – Neries upės ledas, sukaustęs ją ilgais žiemos mėnesiais, pradėjo judėti. Šiltesni orai ir tirpstantis sniegas pažadino upę iš sąstingio, tačiau kartu su šiuo pavasario pranašu kyla ir klausimas: ar sostinei gresia potvynis? Nors vaizdai, kuomet dideli ledo luitai plaukia upe, atrodo įspūdingai ir kai kam net grėsmingai, specialistai kol kas ramina, bet ragina išlikti budriems.
Specialistų vertinimas ir potvynio grėsmė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, vandens lygis Neryje šiuo metu kyla, tačiau drastiškų pokyčių, galinčių sukelti didelį potvynį, kol kas nefiksuojama. „Ledo judėjimas yra natūralus pavasario reiškinys, kuris dažniausiai įvyksta, kai oro temperatūra stabiliai išlieka teigiama, o tirpsmo vanduo pradeda didinti upės srovę. Šiuo metu stebime, kad ledas pamažu trūkinėja ir plaukia pasroviui, bet didelių ledų sangrūdos ar užtvankos, kurios galėtų sukelti staigų vandens lygio pakilimą, kol kas nepastebėta,“ – teigė LHMT hidrologijos skyriaus vedėja Danguolė Rinkevičienė. Pasak jos, didžiausią grėsmę kelia staigus atšilimas kartu su gausiu sniego tirpsmu aukštupyje ir ledo sangrūdų susidarymas siauresnėse ar seklesnėse upės atkarpose, ypač ties tiltais.
Vilniaus miesto pasirengimas galimiems scenarijams
Vilniaus miesto savivaldybė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atidžiai stebi situaciją Neryje ir yra pasiruošę reaguoti į bet kokius pokyčius. „Situacija yra stebima atidžiai, tačiau kol kas didelio pavojaus nematome. Mūsų komandos nuolat patruliuoja prie upės, stebi vandens lygį ir ledo judėjimą, ypač pavojingose vietose, pavyzdžiui, ties tiltais ar upės vingiuose. Esame pasiruošę operatyviai reaguoti, jei prireiktų valyti ledo sangrūdas ar teikti pagalbą gyventojams,“ – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Petras Jonaitis.
Jis pridūrė, kad kol kas gyventojai gali jaustis ramūs, tačiau svarbu neiti ant ledo ir artimu atstumu neiti prie upės krantų, kur ledo judėjimas gali būti staigus ir pavojingas.
PAGD atstovas spaudai Mindaugas Kazlauskas patikslino, kad yra parengti veiksmų planai, o technika ir personalas yra pasiruošę galimiems iššūkiams. „Mes turime visą reikiamą įrangą, įskaitant specialias valtis ir amfibijas, skirtas darbui potvynio sąlygomis. Mūsų pareigūnai yra apmokyti veikti ekstremaliomis sąlygomis ir užtikrinti gyventojų saugumą. Svarbiausia – kad gyventojai patys būtų budrūs ir nedelsiant praneštų apie pastebėtas kritines situacijas Bendruoju pagalbos telefonu 112,“ – pabrėžė M. Kazlauskas.
Ankstesni potvyniai ir ateities prognozės
Istoriškai Vilniuje dideli Neries potvyniai būdavo retesni nei kitose Lietuvos upėse, tačiau pamename 1931 ir 1958 metų didelius potvynius. Visgi, klimato kaita kelia naujų iššūkių. Ekspertai teigia, kad pastaraisiais metais stebimos orų anomalijos, tokios kaip staigūs atšilimai po ilgesnių šalčių, didina potvynių riziką. Nors šiuo metu didelio potvynio grėsmė Vilniuje vertinama kaip nedidelė, situacija gali sparčiai keistis priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Artimiausių dienų prognozės rodo tolesnį atšilimą ir galimą kritulių kiekio didėjimą, tad atidumas ir budrumas išlieka būtini. Visų akys dabar nukreiptos į Neries srovę ir plaukiančius ledo luitus, laukiant, kol upė galutinai išsivaduos iš žiemos gniaužtų ir pavasaris įsigalės be didesnių dramų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.