Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka negailestinga mirties priežastimi visame pasaulyje, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos pastebimas nedidelis mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimas, bendra situacija Lietuvoje išlieka kritinė – šalis vis dar pirmauja Europoje pagal šiuos rodiklius.
„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.
Kada susimąstome apie širdies sveikatą?
Pasak profesorės, tokią situaciją lemia daugelis veiksnių. Viena vertus, daugelis žmonių vis dar per vėlai susimąsto apie sveikatos stiprinimą. Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai pasižymi per mažu fiziniu aktyvumu, riebaus ir saldaus maisto vartojimu, rūkymu, alkoholio vartojimu bei lėtiniu stresu. Be to, daugelis linkę ignoruoti tokius pavojaus signalus kaip padidėjęs kraujospūdis ar aukštas cholesterolis.
„Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja.
Sąmoningumo ir politinės valios poreikis: kaip gerinti prevenciją?
Kardiologė pabrėžia, kad būtini ne tik asmeniniai pokyčiai gyvenimo būde, bet ir aiškesni bei įgyvendinami sveikatos politikos sprendimai.
„Reikia ne tik formalių programų, bet ir realaus sekimo – stebėti didelės rizikos grupes, gerinti ankstyvą diagnostiką, didinti prevencinių paslaugų prieinamumą. Taip pat aiškiai ir suprantamai šviesti visuomenę apie rizikos veiksnius, emocinės sveikatos svarbą, medikamentinio gydymo efektyvumą. Tik ilgalaikis „blogojo“ cholesterolio mažinimas bei efektyvi kraujospūdžio kontrolė apsaugo nuo aterosklerozės pasekmių“, – teigia prof.
O. Dobilienė.
Žinokite savo skaičius: cholesterolis ir individualios normos
Anot profesorės, kasdien pasitaiko pacientų, kurie sako: „mano cholesterolis – neblogas“, tačiau nežino nei konkretaus skaičiaus, nei siektino tikslo. Net kai bendrasis cholesterolis viršija 5–6 mmol/l, vis tiek manoma, kad tai „gerai“.
„Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l“, – aiškina gydytoja.
Jei „blogasis“ cholesterolis turi būti sumažintas 50 proc. ar daugiau, vien tik sveika mityba ir didesniu fiziniu aktyvumu to pasiekti nepavyks – būtinas medikamentinis gydymas. Jo pagrindą sudaro statinai, o prireikus skiriamas ir kombinuotas gydymas su kitais cholesterolį mažinančiais vaistais, įskaitant ir inovatyvius preparatus, kurie, deja, kol kas dar nekompensuojami.
Infarktas jaunėja ir neaplenkia moterų: kada sunerimti?
Miokardo infarktas vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje – ši tendencija nebekelia abejonių. Nors gydymas gerėja, o žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, kur atliekamos šiuolaikinės procedūros, stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc.
„Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja.
Infarktas vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyrams, bet ir moterims. Ypač pavojinga tai, kad moterų simptomai dažnai būna nestandartiniai: vietoje stipraus krūtinės skausmo pasireiškia dusulys, pykinimas, silpnumas, širdies plakimas. Dėl istorinio požiūrio, kad širdies ligos yra vyrų problema, moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku.
„Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina“, – teigia prof. O. Dobilienė.
Rizikos veiksniai: kodėl jauni žmonės patiria širdies smūgį?
Kardiologė pažymi, kad jaunesnių žmonių infarktus dažniausiai lemia kelių rizikos veiksnių kombinacija. Tai ne tik rūkymas, sėdimas darbas, prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, bet ir genetika.
„Dirbama intensyviai, miegama mažai, stresas – nuolatinis. Prie to prisideda elektroninės cigaretės, metabolinis sindromas, antsvoris, arterinė hipertenzija. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ar patyrė staigią mirtį, rizika ženkliai išauga. Kartais net ir sveikai gyvenantis žmogus turi didelę riziką dėl paveldimumo, bet dažniausiai tai – kelių veiksnių suma“, – aiškina ji.
Po miokardo infarkto: nauja pradžia, ne pabaiga
Profesorė pabrėžia, kad miokardo infarktas – tai ne pabaiga, o ženklas, jog širdies ir kraujagyslių sistema stipriai pažeista. Todėl antrinė prevencija – vienintelis būdas išvengti komplikacijų ir ligos pasikartojimo.
„Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą“, – tvirtina prof. O. Dobilienė.
Vaistų prieinamumas: ar valstybė pasiruošusi gelbėti gyvybes?
Anot gydytojos, vaistų prieinamumas yra kritiškai svarbus. Inovatyvūs preparatai, kai kuriais atvejais gyvybiškai svarbūs, deja, Lietuvoje šie vaistai vis dar nėra kompensuojami.
„Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams“, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.