Visceraliniai riebalai, besikaupiantys pilvo srityje aplink gyvybiškai svarbius organus, yra siejami su didesne rizika susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti insultą, vėžį ir net Alzheimerio ligą. Kembridžo universiteto epidemiologas Shayan Aryannezhad teigia, kad „svorio augimas pilvo srityje yra rimta visuomenės sveikatos problema“.
„Beveik 3 milijardai žmonių pasaulyje turi antsvorio ar nutukimą, o svoris dažniausiai auga pamažu, per daugelį metų. Ypač pavojingi yra giliai aplink organus besikaupiantys visceraliniai riebalai, didinantys ligų ir priešlaikinės mirties riziką. Todėl labai svarbu rasti veiksmingus būdus jų kaupimuisi užkirsti kelią“, – teigia S. Aryannezhad.
Kodėl raktas į sveikesnį kūną – ne vien mityba ar sportas, o jų derinys?
Kembridžo universiteto mokslininkai analizavo daugiau nei 7 000 „Fenland“ tyrimo dalyvių sveikatos duomenis. Nuo 2005 m. vykdomame tyrime stebima, kaip mityba, fizinis aktyvumas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai veikia riebalų kaupimąsi, metabolinę sveikatą bei lėtinių ligų riziką. Vidutiniškai 49 metų amžiaus dalyviai buvo stebimi apie 7 metus, vertinant jų fizinio aktyvumo energijos sąnaudas, „DEXA“ kūno sudėtį ir Viduržemio jūros dietos principų laikymąsi.
„Dauguma ilgalaikių tyrimų mitybą ir fizinį aktyvumą nagrinėja atskirai, nors žmonės taip negyvena. Aiškiausi ryšiai su sveikatos pokyčiais atsiskleidžia tada, kai abu veiksnius vertiname kartu“, – teigia S. Aryannezhad. „Taip gali būti todėl, kad žmonės dažnai kompensuoja vieną įprotį kitu. Pavyzdžiui, pradėję daugiau judėti jie gali imti daugiau valgyti, ir atvirkščiai. Abu įpročius nagrinėjant kartu, geriau suprantama, kaip jie ilgainiui veikia riebalų kaupimąsi“, – sako jis.
Derinant mitybą ir fizinį aktyvumą, kūno riebalų priaugama mažiau
Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad daugiausia riebalų neteko tie dalyviai, kurie vienu metu pagerino ir mitybą, ir fizinį aktyvumą, o pakeitus tik vieną iš šių įpročių rezultatai buvo vidutiniai.
Tyrėjai nustatė, kad dalyviai, kurie vienu metu pagerino tiek mitybą, tiek fizinį aktyvumą, priaugo vidutiniškai 1,9 kilogramo mažiau bendrųjų kūno riebalų ir apie 150 gramų mažiau visceralinių riebalų nei tie, kurie nekeitė abiejų įpročių. Pasak mokslininko, tai yra reikšmingas skirtumas, nes 1,9 kilogramo sudaro maždaug septynis procentus vidutinio šios populiacijos kūno riebalų kiekio.
Ekspertų įžvalgos: kodėl derinys yra raktas į sėkmę
Šis tyrimas sulaukė plataus medicinos specialistų dėmesio. Mir Ali, sertifikuotas bendrosios ir bariatrinės chirurgijos specialistas, nors ir nedalyvavęs tyrime, teigė, kad tai puikus darbas, aiškiai parodantis judėjimo ir sveikos mitybos derinio naudą. „Visceralinių riebalų padidėjimas siejamas su didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei daugelio kitų būklių rizika. Bet koks būdas, galintis sumažinti visceralinių riebalų kiekį, yra naudingas pacientui“, – pabrėžė M. Ali, pridurdamas, kad tolesni tyrimai galėtų tiksliau nustatyti veiksmingiausias dietas ir fizines veiklas.
Su tyrimo išvadomis sutinka ir Sethas Kipnis, bariatrinės ir robotinės chirurgijos vadovas. Jis teigė, kad šis tyrimas patvirtina jo kasdienius patarimus pacientams: „Daugelis pacientų nusivilia bandydami keisti tik mitybą ar tik judėjimą, tačiau rezultatai neatsiranda. Šis tyrimas rodo, kad veiksmingiausia yra derinti abu.“ S. Kipnis taip pat akcentavo „DEXA“ tyrimų, leidžiančių tiksliai atskirti poodinius ir giluminius, pavojingiausius visceralinius riebalus, svarbą. Medikas pridūrė, jog ypač padrąsina tai, kad didžiausią naudą pajuto tie, kurie tyrimo pradžioje turėjo antsvorio ar buvo neaktyvūs – tai suteikia vilties būtent tiems, kurie dažnai jaučiasi labiausiai nusivylę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.