Prekybos centruose ar specializuotose daržo sėklų parduotuvėse galima rasti dešimtis skirtingų vaistažolių sėklų rūšių, todėl iš viso šio asortimento išsirinkti naudingiausias nėra paprasta. Vaistininkė I. Garuckienė gyventojams rekomenduoja savo darže pasirūpinti 5 vaistažolėmis, kurių skirtingos savybės padės ne tik stiprinti sveikatą, bet ir padės įveikti kai kuriuos negalavimus.
5 vaistažolės, kurias vaistininkė rekomenduoja auginti darže
Savo daržui vaistininkė rekomenduoja rinktis šias vaistažoles:
Melisą. Melisą neretai vadina širdį stiprinančia žolele. Ši malonaus skonio vaistažolė padeda lėtinti širdies plakimą, mažinti arterinį kraujospūdį ir pasižymi raminamuoju poveikiu, todėl ypač tinka patiriantiems stresą ar norintiems atsipalaiduoti.
Čiobrelį. Čiobrelis pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis. Jis plačiai naudojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų negalavimus. Be to, čiobrelių arbata gali būti naudinga kovojant su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Šalaviją. Šalavijas yra turtingas vitamino K, kuris aktyviai skatina žaizdų gijimą ir didina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Šalavijo arbata rekomenduojama viduriuojant. Be to, šis augalas padeda skystinti kraują ir gerina kraujotaką.
Krapus. Krapai – tai ne tik populiarus prieskonis, bet ir galinga vaistažolė. Juose gausu eterinių aliejų, vitaminų (C, karotino, B1, B2, PP, P) ir mineralų (geležies, fosforo, kalio, magnio). Ypatingas dėmesys skiriamas vitaminui P, kuris tiesiogiai stiprina kraujagyslių sieneles. Krapai taip pat efektyviai gerina virškinimą, padeda normalizuoti kraujospūdį ir šalina žarnyne susikaupusių dujų perteklių.
Petražoles. Petražolės – dar viena vertinga daržo žolelė. Jos šaknys žinomos dėl gebėjimo šalinti vandens perteklių iš organizmo, todėl petražolės ypač tinka tiems, kurie susiduria su skysčių kaupimusi. Lapuose gausu vitaminų C, K, PP, B grupės vitaminų bei mikroelementų, tokių kaip fosforas, kalcis, cinkas ir geležis.
Ne visas vaistažoles verta auginti namuose: kada geriau pirkti vaistinėje?
Nors vaistažolių arbata vėsiais vakarais gali būti tikras išsigelbėjimas, vaistininkė I. Garuckienė įspėja, jog ne visas vaistažoles rekomenduojama auginti patiems. Nepaisant šio patarimo, galima susidurti su didesne žala nei nauda.
Daliai vaistažolių reikia specifinių auginimo sąlygų, kurias namuose ar darže užtikrinti būna sudėtinga. Tinkamam tokių augalų auginimui būtinos specialios žinios ir griežta priežiūra. Puikus pavyzdys – šalpusnis, kuris gali augti tik jam tinkančiame dirvožemyje, jo žiedai kartu su koteliais nukarpomi giedrą dieną, švarūs ir jauni lapai nuskinami birželio mėnesį, o naudingų medžiagų prikaupę šakniastiebiai kasami rudens sezono metu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į gaurometį, kuris arbatai ruošiamas fermentacijos proceso metu, kuomet pasikeičia ir šio augalo savybės.
„Tokias vaistažoles, kaip šalpusnis ar gaurometis, rekomenduojama įsigyti vaistinėse. Tuomet galima būti užtikrintiems, jog šios vaistažolės yra tinkamai paruoštos vartojimui ir nesukels jokių nepageidaujamų padarinių“, – pataria vaistininkė.
Saugus vaistažolių vartojimas: vaistininkės I. Garuckienės įspėjimai
Vaistininkė I. Garuckienė pabrėžia, kad vaistažoles vartoti reikia atsakingai, o pagrindinis principas – saikas. Ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui nėra ištirtas ir žinomas. Sergant lėtinėmis ligomis, vaistažolių arbatas reikėtų vartoti atsargiai ir visada pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dalies vaistažolių vartojimas kartu su vaistais gali nulemti nemažai neigiamų padarinių. Štai dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais, vaistais, todėl neatsakingas šios vaistažolės vartojimas gali stipriai sutrikdyti sveikatą.
Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais, o štai ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp jų vartojimo privaloma daryti bent kelių valandų pertrauką.
„Šaltuoju metų sezonu daugelis gyventojų organizmo stiprinimui renkasi imbierą. Nors imbieras turi dešimtis teigiamų savybių (mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus, vidurių užkietėjimą, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę, yra tinkamas svorio kontrolei bei cukraus kiekiui reguliuoti), jis turi ir nemažai nepageidaujamų simptomų, kuriuos gali sukelti, tokių kaip rėmuo, viduriavimas bei pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 gramus sauso imbiero ekstrakto. Imbieras taip pat gali turėti sąveiką su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operacijas“, – populiarų prieskoninį ir vaistinį augalą komentuoja vaistininkė.
Pastaraisiais metais didelio populiarumo, dėl savo toksinių savybių, sulaukusi pankolių arbata turi ne tik medžiagų apykaitą greitinančių, apetitą reguliuojančių, virškinimą gerinančių bei gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų skatinančių savybių, tačiau padeda reguliuoti ir vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą. Vis dėlto aukštą onkologinių susirgimų riziką turintiems žmonėms šio augalo arbatos vertėtų vengti.
Vaistininkės teigimu, geriausias patarimas žmonėms, nuolat vartojantiems įvairias vaistažoles, yra sąmoningas elgesys ir konsultacijos su specialistais. I. Garuckienė pabrėžia, jog beveik kiekvienas vaistinis augalas turi tam tikrą šalutinį poveikį ir sergant tam tikromis ligomis vaistažolės gali ne tik susilpninti vartojamų vaistų poveikį, bet ir pakenkti sveikatai.
Jei vartojate cheminius ir augalinius vaistinius preparatus – jų negalima gerti vienu metu su vaistiniais augalais, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1–2 val. laiko skirtumas.
Kaip teisingai rinkti vaistažoles gamtoje?
Daliai gyventojų artėjant vasarai kyla noras ne tik puoselėti savo daržą, bet ir praleisti laiką gamtoje, renkant vaistažoles. Vaistininkė I. Garuckienė dalijasi naudingais patarimais, kaip teisingai rinkti vaistinius augalus.
Anot I. Garuckienės, renkant vaistažoles, svarbiausia atkreipti dėmesį į jų paieškos vietą. „Vaistažolių nerekomenduojama dairytis erdvėse arti judraus kelio, geležinkelio, industrinių pastatų, didelių ūkių. Įprastai ant šiose vietose augančių augalų yra susikaupusių ir kartais net plika akimi nematomų dulkių sankaupų ar nuo tręšiamų laukų vėjo atpūstų kenksmingų cheminių dalelių. Taip pat žolelių nerekomenduojama rinkti po lietaus ar ankstyvą rytą, kai pievos dar pasidengusios rasa, nes lašeliuose gali būti įvairių teršalų“, – patarimais dalijasi I. Garuckienė.
Svarbu, kad rinktumėte tik tas vaistažoles, kurias pažįstate ir jos nėra išoriškai pažeistos kenkėjų. Surinktų žolelių laikymui labiausiai tinka dėžės ar maišeliai, pagaminti iš natūralių audinių. Žoleles svarbu suvartoti iki kito sezono ir nelaikyti ilgiau nei metus.
Nuskynę augalą, jį stipriau papurtykite – tai turėtų padėti pašalinti vabzdžius. Žiedynus, žoles ir lapus (čiobrelį, šalpusnį, kraujažolę, gyslotį, jonažolę, varnalėšas ir kt.) patariama rinkti įsidienojus, kai lauke yra giedra. Augalus, kurių sėklos byra (kmynai, krapai), reiktų nupjauti ties stiebo linija, jiems visiškai nesubrendus, anksti ryte.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.