Vėžio imunologija išgyvena aukso amžių, žadėdama revoliuciją kovojant su piktybinėmis ligomis. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Vokietijos vėžio tyrimų centro profesorius Viktoras Umanskis, buvo diskutuojama apie pažangiausius vėžio gydymo metodus. Mokslininkai teigia, kad sukurti metodai, blokuojantys piktybinių ląstelių paviršiuje esančius receptorius, leidžia sėkmingai kontroliuoti ar net sunaikinti vėžį, keisdami nusistovėjusį požiūrį į onkologiją.
Vėžio gudrybės ir imuninės sistemos iššūkiai
Vėžys yra klastinga liga, dažnai vystosi pamažu, o žmogus nejaučia jokių simptomų. Piktybinės ląstelės, išsivysčiusios iš sveikų, įgyja gebėjimą neklausyti organizmo signalų ir paveikti imuninę sistemą taip, kad ši nesugebėtų jų atpažinti ar sunaikinti. Imuninės sistemos sargai – leukocitai – dažnai praranda kovingumą, nes navikinės ląstelės blokuoja jų veiklą palaikančius receptorius. „Turime padėti imuninei sistemai, išmokyti šios sistemos ląsteles naujų kovos būdų, nes jos yra kaip kariai, ginantys mūsų organizmą“, – aiškino profesorius V. Umanskis, pabrėždamas būtinybę aktyvuoti imunines ląsteles ir blokuoti mechanizmus, leidžiančius vėžiui pasislėpti.
Imunoterapija ir kombinuoti gydymo būdai
Nors imunoterapija žada dideles perspektyvas, V. Umanskis abejoja, ar ji visiškai pakeis tradicinius gydymo būdus. Anot jo, geriausią efektą duoda kūrybiškai derinami tradiciniai ir naujieji metodai. Pavyzdžiui, neišplitusio vėžio auksinis standartas išlieka chirurginė operacija, patobulinta moderniomis technologijomis, tokiomis kaip „Da Vinci“ robotinė chirurgija. Melanomos atveju, kur chemoterapija sukelia daug nepageidaujamų poveikių, spindulinio gydymo ir imunoterapijos derinys yra efektyvesnis. Be to, taikinių terapija sėkmingai taikoma gydant melanomą, krūties ir plaučių vėžį. Mokslininkai taip pat ieško sprendimų, kaip įveikti vėžio ląstelių atsparumą vaistams, o imunoterapija čia tampa svarbia kompleksinio gydymo dalimi, reikalaujančia multidisciplininio specialistų komandos požiūrio.
Vakcinos: profilaktika ir gydymas
Pandemija ir COVID-19 paskatino tyrimus apie imuninės sistemos reakciją į skiepus. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga pristatė tyrimo rezultatus, kurie paneigė nuomonę, kad chemoterapijos metu negalima skiepyti. Tyrimas parodė, kad aktyviai gydomiems onkologiniams pacientams susidaro pakankamas antikūnų titras apsaugai. Tai svarbi išvada, leidžianti pacientams saugotis ir nuo kitų infekcijų. Kalbant apie vėžio vakcinas, M. Strioga pabrėžė, kad universali profilaktinė vakcina artimiausiu metu vargu ar bus sukurta. Tačiau profilaktinės vakcinos nuo vėžį sukeliančių infekcijų, pavyzdžiui, ŽPV (gimdos kaklelio vėžys) ir hepatito B (kepenų vėžys), yra itin svarbios ir jau gelbsti milijonus gyvybių. Gydomosios dendritinių ląstelių vakcinos, individualiai taikomos ir derinamos su kitais metodais, rodo perspektyvas pagerinti ligos kontrolę ir pailginti išgyvenamumą.
Ateities perspektyvos: optimizmas ir inovacijos
Vėžio ląstelės yra itin gudrios – jos mutuoja ir geba ne tik pasipriešinti imuniniam atsakui, bet ir panaudoti imuninės sistemos komponentus savo naudai. Nepaisant šių iššūkių, imunologai išlieka optimistai. Nuolatinis bendradarbiavimas tarp įvairių šalių mokslininkų, kaip antai NVI specialistų tyrimai su dendritinėmis ląstelėmis ir T limfocitais, atveria naujas galimybes onkologinių ligų kontrolei. Svarbu suprasti, kad 10–20 procentų visų piktybinių navikų atvejų vystosi dėl lėtinių infekcijų, tad profilaktika ir inovatyvūs gydymo metodai, pasitelkiant imuninę sistemą, yra ateities viltis kovojant su vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.