Ar esate „vyturys“ ar „pelėda“? Daugelis mano, kad mūsų įgimtas miego ritmas – chronotipas – gali turėti didelės įtakos sveikatai ir net gyvenimo trukmei. Suomių mokslininkai ėmėsi ambicingo projekto, kurio metu stebėjo tūkstančius dvynių ištisus dešimtmečius, kad išsiaiškintų, ar tai tiesa. Jų išvados, paskelbtos recenzuojamame žurnale „Chronobiology International“, gali nustebinti.
Tyrimo metodologija ir įspūdinga trukmė
Unikalus tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 23 tūkst. Suomijos dvynių porų, buvo vykdomas net 37 metus – nuo 1981 iki 2018 m. Šio ilgalaikio kohortinio tyrimo metu mokslininkai siekė nustatyti, kokį poveikį chronotipas – įgimtas organizmo polinkis miegoti tam tikru laiku – turi žmogaus sveikatai ir gyvenimo trukmei. Išvadoms pasiekti, nors ir skamba nejautriai, reikėjo sulaukti dalies tyrimo dalyvių mirties, kad būtų galima įvertinti ilgaamžiškumo faktorius.
Tyrimo pradžioje dvyniai buvo paprašyti savanoriškai prisiskirti vienai iš keturių chronotipo kategorijų: „Aš neabejotinai esu ryto žmogus“, „Aš iš dalies esu ryto žmogus“, „Aš neabejotinai esu vakaro žmogus“ arba „Aš iš dalies esu vakaro žmogus“. Šie duomenys buvo lyginami su išsamiais registrų duomenimis apie dalyvių gyvenimo būdą, įskaitant išsilavinimą, kasdien suvartojamo alkoholio kiekį, rūkymą, kūno masės indeksą (KMI) ir miego trukmę.
Chronotipas ar žalingi įpročiai?
Pirminiai duomenys iš tiesų parodė, kad „vakarinių“ žmonių, arba pelėdų, mirtingumas buvo šiek tiek didesnis. Palyginti su vyturiais, pelėdos dažniau buvo jaunesni žmonės, tačiau jie taip pat dažniau vartojo alkoholį ir (arba) rūkė. Be to, „neabejotinos“ pelėdos rečiau nurodė miegančios bent 8 valandas per parą. Iš viso iki 2018 m. mirė 8 728 tyrimo dalyviai, o tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties buvo 9 proc. didesnė tarp „neabejotinų“ pelėdų, palyginti su „neabejotinais“ vyturiais.
Tačiau čia ir slypi didžiausia tyrimo įžvalga. Pasak tyrimo autoriaus dr.
Christerio Hublino, Helsinkyje įsikūrusio Suomijos profesinės sveikatos instituto tyrėjo, didesnis „vakarinių“ žmonių mirtingumas sietinas su tabako ir alkoholio vartojimu. Jis teigia:
Mūsų išvados rodo, kad chronotipas turi tik nežymią įtaką arba visai nedaro poveikio žmogaus gyvenimo trukmei.
Pagrindinė išvada: gyvenimo būdas svarbiau už miego tipą
Tyrimas nedviprasmiškai nustatė, kad šias mirtis daugiausia lėmė rūkymas ir alkoholis, o ne pats chronotipas. Šią išvadą ypač sustiprino faktas, kad nerūkantiems žmonėms nepastebėta didesnė mirties rizika, nepriklausomai nuo jų miego įpročių. „Rytiniai“ žmonės, arba vyturiai, statistiškai turi mažiau žalingų įpročių, kas gali paaiškinti jų didesnį ilgaamžiškumą.
Dr. Jaakko Kaprio iš Helsinkio universiteto pabrėžė tyrimo privalumą – išsamius duomenis apie dalyvių gyvensenos veiksnius. Nors chronotipo įvertinimas rėmėsi savianalizės duomenimis, gautais užduodant vos vieną klausimą, bendra išvada apie žalingų įpročių dominavimą virš miego režimo įtakos yra labai reikšminga.
Šis tyrimas dar kartą patvirtina: nors miego trukmė ir kokybė, ar net naktinis pamaininis darbas, turi įtakos sveikatai (ankstesni tyrimai siejo naktines pamainas su širdies ligomis), pagrindiniai veiksniai, lemiantys ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo ligų, išlieka mūsų kasdieniai pasirinkimai – ypač susiję su tabako ir alkoholio vartojimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.