Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Daiva Gudavičienė perspėja, kad krūties vėžys jaunoms moterims dažnai būna agresyvesnis ir sunkiau pasiduodantis gydymui. „Jo eiga audringesnė“, – sako medikė, paminėdama, kad šiemet klinikose buvo gydytos net dvi 24 ir 25 metų pacientės.
Dažniausiai vėžį jauname amžiuje nulemia genetika. Nustačius tam tikrą mutaciją, rizika susirgti krūties vėžiu gali siekti net 80 procentų. Gydytojos teigimu, kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažiau agresyvus gali būti gydymas ir geresni rezultatai.
Prevencijos programos ir ankstyva diagnostika
„Prevencinė vėžio programa skirta moterims, kurios nejaučia jokių nusiskundimų ir galvoja, kad yra sveikos. Tokiais atvejais mes galime rasti pakitimų, kurie net nėra apčiuopiami pačiai pacientei. Pavyzdžiui, nustatoma nulinė vėžio stadija“, – tikrintis krūtis ragina dr. D. Gudavičienė.
Nuo šių metų krūties vėžio patikros programoje atsirado pozityvių pokyčių: mamograma dabar atliekama moterims nuo 45 iki 75 metų, kai anksčiau amžiaus cenzas buvo nuo 50 iki 70 metų.
Gydytoja pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog jaunoms moterims vėžys negresia. „Jauniausios pacientės šiemet buvo vos 24, 25 metų. Tad, apčiuopus darinį, nereikėtų numoti ranka galvojant, kad jaunoms moterims krūties vėžio nebūna. Atvirkščiai, joms diagnozuotas krūties vėžys dažnai būna agresyvesnis ir sunkiau pasiduodantis gydymui. Tai lemia hormonų aktyvumas. Eiga audringesnė nei moteriai, kuriai menopauzė.“
Genetiniai veiksniai ir mitų griovimas
Didžiausias rizikos veiksnys jaunoms moterims susirgti krūties vėžiu yra genetinis paveldimumas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į šeimos moterų ligų istoriją, ypač jei mama ar močiutė sirgo krūties vėžiu. Surinkus kuo tikslesnę šeimos anamnezę, rekomenduojama prašyti siuntimo konsultacijai pas genetiką, kuris nustatys, ar tikslinga atlikti genetinį tyrimą.
„Nustačius atitinkamą mutaciją (BRC1), rizika susirgti krūties vėžiu moteriai siekia net 60–80 procentų.
Su tokiomis moterimis yra kalbama apie profilaktinę chirurgiją. Tai reiškia, kad dar nesant krūties vėžio šalinama krūtis ir atliekama plastinė rekonstrukcinė operacija – dedamas implantas“, – apie prevenciją kalba gydytoja.
Rizika susirgti krūties vėžiu taip pat padidėja, jei vaikystėje ar jaunystėje buvo taikytas spindulinis gydymas, pavyzdžiui, gydyta Hodžkino limfoma. Įtakos vėžio atsiradimui gali turėti ir nutukimas bei mažas fizinis aktyvumas.
Gydytoja D. Gudavičienė paneigia visuomenėje sklandantį mitą, kad mažą krūtinę turinčioms moterims vėžys neišsivystys. „Deja, bet vėžys telpa ir mažose krūtyse. Vėžys gali išsivystyti net vyro krūtinėje. Beje, echoskopiją atlikti mažesnei krūtinei yra paprasčiau, tačiau paimti mėginį biopsijai kaip tik sudėtingiau“, – sako medikė.
Kas yra nulinė vėžio stadija ir kaip ji gydoma?
Specialistė paaiškina, ką reiškia nulinė vėžio stadija: „Tokia stadija nustatoma tada, kai randama piktybinė ląstelė, kuri nesidaugina. Tada gydoma lokaliai, nereikalinga chemoterapija. Kartais taikomas spindulinis gydymas arba hormonų terapija. Nors ir nulinė stadija, vis tiek į ją reikia žiūrėti rimtai ir taikyti gydymą. Priešingu atveju, po metų kitų vėžys gali pradėti plisti.“
Savityra – svarbi, bet ne vienintelė priemonė
Medikė primena, kad pati moteris turėtų reguliariai stebėti savo krūtis. „Idealiausia pačiai apsižiūrėti krūtis kartą per mėnesį. Jeigu sergama menstruacijomis, tai atlikti geriau po mėnesinių. Reikėtų apsižiūrėti save veidrodyje pakėlus rankas, ištiesus jas į šonus. Svarbu pastebėti pokyčius, pavyzdžiui, pakitusią spenelio formą, odos struktūros pasikeitimus, naujai atsiradusius darinius“, – rekomenduoja gydytoja ir pažymi, kad savityra nėra alternatyva radiologiniam tyrimui.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.