JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) apibrėžia pridėtinį cukrų kaip cukrų, dedamą į maisto produktus ir gėrimus juos apdorojant ar ruošiant. Mokslininkai intensyviai tiria konkrečius pavojus, susijusius su per dideliu pridėtinio cukraus kiekiu.
Žurnale „Frontiers in Public Health“ paskelbtame tyrime buvo analizuojama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, susijusi su skirtingais pridėtinio cukraus šaltiniais. Tyrimas atskleidė netikėtą faktą: visiškas cukraus atsisakymas gali būti žalingesnis širdies ir kraujagyslių sveikatai nei saikingas jo vartojimas. Rezultatai taip pat pabrėžia, kad cukraus šaltiniai turi didelę įtaką rizikai.
Pridėtinio cukraus ir širdies ligų sąsajos: ko nežinojome?
Siekiant nuodugniau išsiaiškinti sąsajas tarp įvairių širdies ir kraujagyslių ligų bei pridėtinio cukraus šaltinių, tyrėjai pasitelkė duomenis iš Švedijos mamografijos kohortos ir Švedijos vyrų kohortos. Iš viso buvo analizuoti 69 705 asmenų duomenys. Mokslininkai tyrimo pradžioje pašalino dalyvius, sergančius vėžiu, diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tuos, kurie nurodė itin didelius maisto suvartojimo kiekius, manydami, kad jų duomenys gali būti netikslūs.
Mitybos duomenys buvo renkami nuo 1997 m. ir pakartotinai 2009 m. Buvo vertinamas pridėtinio cukraus vartojimas ir jo dalis bendrame suvartojamos energijos kiekyje. Analizuotos trys pagrindinės pridėtinio cukraus šaltinių grupės, išskirtos 2009 m. mitybos klausimyne: cukrumi saldinti gėrimai ir gėrimai su dirbtiniais saldikliais. Tyrėjai stebėjo keletą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklių: insultą, infarktą, širdies nepakankamumą, aortos stenozę, prieširdžių virpėjimą ir pilvo aortos aneurizmą. Tiriamieji buvo stebimi iki ligos diagnozės, mirties arba iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 25 739 dalyviams buvo diagnozuota bent viena širdies ir kraujagyslių liga.
Tyrėjai pritaikė skirtingus modelius, koreguodami juos pagal įvairius rodiklius, tokius kaip amžius, lytis, rūkymas, fizinio aktyvumo lygis ir kūno masės indeksas. Nustatyta, kad didesnis pridėtinio cukraus suvartojimas gali būti susijęs su išeminio insulto ir pilvo aortos aneurizmos rizikos padidėjimu.
Tačiau daugumos širdies ir kraujagyslių ligų atveju mažiausia rizika buvo stebima tarp dalyvių, vartojančių mažą arba vidutinį pridėtinio cukraus kiekį, o mažiausiai cukraus vartojančių asmenų grupėje užfiksuota didžiausia rizika.
Pavyzdžiui, palyginti su grupe, kuri vartojo mažiausiai pridėtinio cukraus, tiems, kurie iš pridėtinio cukraus gaudavo 5–7,5 proc. energijos, nustatyta mažesnė išeminio insulto, širdies priepuolio, širdies nepakankamumo, aortos stenozės ir prieširdžių virpėjimo rizika.
Skirtingų cukraus šaltinių poveikis: kas kenkia labiausiai?
Vertinant skirtingus pridėtinio cukraus šaltinius, paaiškėjo, kad didžiausią riziką dalyviams kelia saldinti gėrimai. Nustatyta, kad didesnis saldintų gėrimų vartojimas yra susijęs su padidėjusia išeminio insulto, širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo ir pilvo aortos aneurizmos rizika. Įdomu tai, kad atlikus jautrumo analizę, dirbtinai saldinti gėrimai buvo siejami su padidėjusia išeminio insulto ir širdies nepakankamumo rizika, o cukrumi saldinti gėrimai nebuvo susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Netikėtai, didesnis saldumynų vartojimas sumažino širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dalyviams, kurie suvalgydavo mažiausiai skanėstų per savaitę, fiksuota didžiausia rizika. Pagardų atveju rezultatai skyrėsi: visose grupėse, išskyrus mažiausiai pridėtinio cukraus vartojančią, nustatyta mažesnė širdies nepakankamumo ir aortos stenozės rizika. Tačiau su pilvo aortos aneurizma pastebėtas teigiamas tiesinis ryšys. Palyginti su mažiausiai cukraus vartojančiais dalyviais, daugiausiai cukraus pagardų pavidalu suvartojančioje grupėje fiksuota 34 proc. didesnė pilvo aortos aneurizmos rizika.
„Medical News Today“ (MNT) kalbinta tyrimo autorė, Lundo universiteto mitybos epidemiologijos studentė Suzzane Janzi, apibendrino svarbiausius tyrimo rezultatus:
„Tyrimas atskleidė, kad skirtingi pridėtinio cukraus šaltiniai pasižymi skirtingu poveikiu širdies ir kraujagyslių ligoms. Pavyzdžiui, saldinti gėrimai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o tokie skanėstai kaip pyragaičiai ir saldainiai – su mažesne rizika. Be to, tyrimo metu nustatyta netiesinių ryšių tarp pridėtinio cukraus suvartojimo ir kelių širdies ir kraujagyslių ligų, o tai rodo, kad saikingas vartojimas gali būti mažiau kenksmingas nei cukraus atsisakymas ar perteklinis vartojimas.“
Tyrimo apribojimai ir ateities perspektyvos
Nors tyrimo rezultatai yra reikšmingi, svarbu atsižvelgti į jo apribojimus. Pirma, duomenys buvo surinkti tik Švedijoje, todėl išvados gali būti sunkiai apibendrinamos kitoms populiacijoms. Be to, tyrimo kohortose pridėtinio cukraus suvartojimas buvo mažesnis nei vidutiniškai Švedijos populiacijoje. Antra, mitybos duomenys buvo savanoriškai pateikti dalyvių, o tai gali lemti netikslumus. Tik 42 327 dalyviai užpildė 2009 m. mitybos vertinimo klausimyną, kas riboja duomenų kiekį. Kadangi tai buvo stebimasis tyrimas, priežastinio ryšio nustatyti neįmanoma.
Dėl taikytų duomenų rinkimo metodų, kai kurie duomenys galėjo būti praleisti, o tyrėjai turėjo daryti prielaidas, pavyzdžiui, kad tie, kurių anketose trūko duomenų apie tam tikrus maisto produktus, jų nevartojo. Taip pat galėjo atsirasti netikslumų vertinant bendrą pridėtinio cukraus suvartojimą. Tyrėjai pripažįsta, kad duomenų klaidos ar netikslus pateikimas galėjo turėti įtakos rezultatams. Jie neįvertino su maistu suvartojamo natrio kiekio ir neatsižvelgė į dalyvių socialinius kontaktus, kurie taip pat galėjo paveikti išvadas. Taip pat egzistuoja atsitiktinių rezultatų pavojus.
Išvada, kad pridėtinio cukraus turintys gėrimai nepadidino širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, galėjo atsirasti dėl to, kad vos keletas tyrimo dalyvių per savaitę suvartodavo vieną šių produktų porciją, todėl mokslininkai negalėjo tiksliai įvertinti jų poveikio. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad atvirkštinis priežastingumas galėjo turėti įtakos sąsajoms tarp širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir dirbtinių saldiklių. Be to, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip aukštas kraujospūdis, ir jų ryšys su pridėtiniu cukrumi gali paaiškinti kai kurias pastebėtas sąsajas. Tyrimo dalyvių amžius (45–83 metai) rodo, kad ateityje būtų naudinga analizuoti ir kitokio amžiaus grupių duomenis. Tyrimas buvo finansuojamas iš Švedijos mokslinių tyrimų tarybos ir Širdies ir plaučių fondo.
S. Janzi paminėjo ir tam tikrus socialinius veiksnius, galėjusius paveikti rezultatus:
„Švedų kultūroje „fika“ yra svarbi socialinė tradicija, kai žmonės su draugais, šeima ar bendradarbiais susirenka išgerti kavos ir paskanauti pyragaičių. Šis paprotys taip įsišaknijęs švedų visuomenėje, kad daugelyje darboviečių kasdien yra numatytos „fika“ pertraukėlės. Gali būti, kad skanėstų vartojimas šių socialinių kontaktų metu yra glaudžiai susijęs su socialiniais santykiais, kurie anksčiau buvo siejami su širdies ir kraujagyslių sveikata, – svarstė tyrėja. – Tai gali reikšti, kad tie, kurie nevalgo skanėstų, gali turėti mažiau socialinių sąveikų. Taip pat gali būti, kad kai kurie žmonės vengia vartoti skanėstus dėl jau esamų sveikatos problemų, kurios ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.“
Cukraus poveikis: sudėtingas paveikslas ir svarbios išvados
Apibendrinant, duomenys rodo, kad didesnis saldintų gėrimų vartojimas gali būti žalingas, tačiau bendras cukraus vartojimo poveikis yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norint patvirtinti ir giliau suprasti šio tyrimo rezultatus, būtini tolimesni tyrimai.
„Šis tyrimas gali padėti informuoti pacientus apie sveikos mitybos įpročius ir gyvenimo būdo pokyčius. Siekiant pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją ir išvengti neigiamų pasekmių, įskaitant pilvo aortos aneurizmą, išeminį insultą, širdies priepuolius, širdies nepakankamumą ir prieširdžių virpėjimą, pirmiausia reikėtų sumažinti saldintų gėrimų vartojimą, – „Medical News Today“ (MNT) aiškino tyrime nedalyvavęs „Memorial Hermann“ medicinos centro intervencinis kardiologas, medicinos mokslų daktaras Robertas L. Salazaras. – Tyrimo rezultatai rodo, kad norint pasiekti optimalią sveikatą, nebūtina visiškai atsisakyti pridėtinio cukraus vartojimo, nes mažas ar vidutinis jo kiekis, priklausomai nuo cukraus šaltinio, gali būti nekenksmingas.“
„Būtina atlikti tolesnius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti pridėtinio cukraus vartojimo ir konkrečių širdies ir kraujagyslių ligų sąsajų mechanizmus. Pavyzdžiui, nėra žinomų biologinių mechanizmų, paaiškinančių, kodėl skanėstai gali būti susiję su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl manome, kad paaiškinimas gali slypėti jų vartojimo kontekste, o ne pačiuose skanėstuose“, – reziumavo S. Janzi.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.