Lietuvos sveikatos apsaugos sistema ilgą laiką susiduria su rimta skaidrumo krize, o korupcija tebėra viena labiausiai įsišaknijusių problemų. Naujausi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenys atskleidžia stulbinantį atotrūkį tarp visuomenės ir valstybės tarnautojų požiūrio į šią negerovę: net 81 procentas gyventojų yra įsitikinę, kad korupcija Lietuvoje yra plačiai paplitusi.
Vertinant konkrečias viešojo sektoriaus institucijas, apklaustųjų nuomonės išlieka itin kritiškos. Gydymo įstaigas korumpuotomis laiko 56 procentai gyventojų ir net 59 procentai valstybės tarnautojų. Seimo reputacija taip pat kenčia – ją korumpuota laiko 44 procentai gyventojų ir 50 procentų tarnautojų. Teismų atveju, nors STT atstovė Nikė Kiškytė-Valatkienė pastebi nežymų reputacijos gerėjimą, 29 procentai gyventojų ir pusė (50 procentų) tarnautojų vis dar mano, kad jie yra korumpuoti. Akivaizdu, kad sveikatos sektorius išlieka neigiamų vertinimų lyderiu, o situacija čia stagnuoja jau kurį laiką.
Kyšiai ir nelegalūs mokėjimai dažniausiai reikalaujami už gyvybiškai svarbias ir kritines paslaugas. STT tyrimas parodė, kad piliečiai su kyšių reikalavimu susiduria atliekant chirurgines operacijas (16 proc.), nustatant dalyvumo (negalios) lygį (12 proc.) bei teikiant slaugos paslaugas ligoninėse (11 proc.). Šie skaičiai rodo, kad sistema labiausiai pažeidžiama ten, kur žmonės yra labiausiai priklausomi nuo greitos ir kokybiškos pagalbos.
Kodėl korupcija sveikatos sektoriuje išlieka aktuali problema?
Nors bendras gyventojų susidūrimų su tiesioginiu kyšio reikalavimu skaičius pastaraisiais metais mažėja, pastaruosius penkerius metus stebima bendra rodiklių stagnacija. Tai rodo, kad ilgalaikiai pokyčiai sistemoje vyksta lėtai arba yra nepakankami. Korupcija ypač skaudžiai kerta pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – asmenims, gaunantiems mažas pajamas, kuriems bet kokie papildomi mokėjimai už būtinas sveikatos paslaugas tampa nepakeliama finansine našta.
Be to, įdomūs duomenys atskleidžia ir pačių tarnautojų įsitraukimą į korupcines situacijas.
Net 41 procentas apklaustų valstybės tarnautojų prisipažino per pastaruosius trejus metus susidūrę su korupcinėmis situacijomis. Savivaldos sektoriuje šis skaičius dar aukštesnis – net 52 procentai. Dažniausiai tokios situacijos susijusios su nepotizmu, arba favoritizmu, kai priimami sprendimai, palankūs konkrečioms interesų grupėms ar artimiesiems. Tai sukuria uždarą ratą, kuriame skaidrumo trūkumas leidžia klestėti šešėlinėms praktikoms.
Visuomenės požiūris: kyšis – problemų sprendimas?
Viena didžiausių kliūčių siekiant skaidresnės sveikatos apsaugos – vis dar gajus gyventojų pragmatiškumas. Apytiksliai kas antras gyventojas prisipažįsta, kad duotų kyšį, jei tai padėtų išspręsti jo problemas. Detalesni duomenys atskleidžia, kad 13 procentų apklaustųjų tai darytų neabejodami, o dar 40 procentų spręstų pagal aplinkybes. Tai rodo, kad didelė dalis visuomenės vis dar mato kyšį kaip efektyvų, nors ir nelegalų, būdą pasiekti norimą rezultatą.
Vis dėlto, STT specialistai mato ir teigiamų pokyčių. Džiugu, kad daugėja žmonių, kurie atsisako duoti kyšį ne iš baimės būti demaskuotiems ar nubaustiems, o dėl tvirtų moralinių įsitikinimų ir gilaus supratimo, kad tokie veiksmai pažeidžia įstatymus ir kenkia visai visuomenei. Tai yra svarbus žingsnis link ilgalaikės kultūrinės transformacijos ir skaidrumo vertybių įtvirtinimo.
Ministrės strategija: nuo baudų prie skaidrumo stiprinimo
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia, kad korupcijos indeksas yra labiau subjektyvus gyventojų pajautimas, kurį pakeisti galima tik per nuoseklų ir sistemingą skaidresnių vidinių procedūrų įdiegimą bei efektyvesnę komunikaciją. Ministrės nuomone, nors tūkstantinės baudos medikams už nedidelius kyšius turi atgrasantį poveikį, kur kas veiksmingiau yra didinti skaidrumo standartus sistemos viduje. Tik užtikrinus, kad visi procesai – nuo eilių sudarymo iki paslaugų apmokėjimo – būtų aiškūs ir vieši, bus galima iš esmės pakeisti visuomenės požiūrį ir sumažinti korupcijos apraiškas. Tai reikalauja ne tik griežtų sankcijų, bet ir nuolatinio prevencinio darbo bei viešumo.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.