Mokslininkų perspėjimas: gyvenimo trukmės augimas stovi vietoje, bet ilgaamžiškumas – jūsų rankose!

Vasario pabaigoje Vokietijoje įvyko išskirtinis įvykis – seniausias šalies vyras Bruno Kant atšventė savo 110-ąjį gimtadienį. Net ir sulaukęs tokio garbingo amžiaus, kunigas Bruno neslepia nuostabos. „Aš nesuprantu gerojo Dievo – kaip taip nutiko, kad taip ilgai gyvenau ir ką jis dar su manimi planuoja“, – sakė jis naujienų agentūrai „Deutsche Presse-Agentur“. Įdomu tai, kad du jo broliai ir seserys taip pat peržengė šimtmečio ribą, sulaukdami 106 ir 108 metų.

Tačiau ar Bruno Kanto atvejis yra išimtis, ar ateityje 100, 120 ar net 130 metų amžius taps norma? Šiuos klausimus 2024 metais analizavo JAV mokslininkai, tarp kurių ir garsūs Harvardo tyrėjai. Jų tyrimo rezultatai, paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Aging“, atskleidžia stebinančias tendencijas.

Gyvenimo trukmės augimas dramatiškai lėtėja: mokslininkų išvados

Tyrėjai kruopščiai išanalizavo gyventojų statistinius duomenis iš šalių, pasižyminčių ilgiausia gyvenimo trukme. Šį sąrašą sudarė Australija, Prancūzija, Italija, Japonija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija, Šveicarija, taip pat JAV ir Honkongas.

Buvo nagrinėjami išsamūs 1990–2019 metų mirtingumo ir gyvenimo trukmės rodikliai. Tyrimo išvada yra nedviprasmiška ir kelia susirūpinimą: gyvenimo trukmės augimo tempas nuo 1990 metų pastebimai sulėtėjo.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad šimtmečio amžiaus sulauks mažai tikėtina, jog daugiau nei 15 procentų moterų ir 5 procentai vyrų. Demografo S. Jay Olshansky vadovaujami tyrėjai teigia, kad jei biologinis senėjimo procesas nebus iš esmės sulėtintas, „radikalus žmogaus gyvenimo trukmės pailgėjimas šiame amžiuje mažai tikėtinas“.

Tik dvi šalys parodė ryškesnį ilgaamžiškumo progresą

Mokslininkai „radikaliu gyvenimo trukmės pailgėjimu“ apibrėžė situaciją, kai gyvenimo trukmė didėja 0,3 metų per metus, kas prilygsta maždaug trims metams per dešimtmetį. Tokį augimą per nagrinėjamą laikotarpį pademonstravo tik Pietų Korėja ir Honkongas.

Honkongo atveju tai siejama su sparčia ekonomine gerove ir efektyvia tabako vartojimo kontrole 1990–2000 m. laikotarpiu. Kitų aiškių priežasčių, paaiškinančių šį fenomeną Pietų Korėjos ir Honkongo atveju, tyrėjai kol kas neišskyrė.

Visose kitose analizuotose šalyse gyvenimo trukmės augimas buvo mažesnis nei 0,2 metų per metus. Be to, pastebėta, kad 2010-aisiais visose šalyse gyvenimo trukmė augo lėčiau nei 1990-aisiais. Vidutiniškai šiose dešimtyje šalių gyvenimo trukmė nuo gimimo 1990–2019 metais padidėjo 6,5 metų.

Tikimybė, kad šiais metais gimę kūdikiai sulauks 100 metų, yra: moterims – 5,1 %, vyrams – 1,8 %. Didžiausia tokia tikimybė užfiksuota Honkonge, kur šimtmečio gali sulaukti 12,8 % moterų ir 4,4 % vyrų.

Kaip galime pailginti savo gyvenimą iki 20 metų?

Nors mokslininkų išvados dėl bendro gyvenimo trukmės augimo tempo gali atrodyti niūrios, 100 metų amžius vis dar yra pasiekiamas ir garbingas tikslas. Be to, džiugina žinia, kad iki tam tikro lygio patys galime reikšmingai prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.

Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, atlikę išsamius tyrimus, nustatė aštuonis esminius gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali pailginti žmogaus gyvenimą daugiau nei 20 metų. Svarbiausia, kad šie principai veikia net ir tada, jei sveikesnis gyvenimo būdas pradedamas taikyti vidutiniame amžiuje.

Štai svarbiausi ilgaamžiškumo veiksniai:

  • Reguliarus fizinis aktyvumas;
  • Vengimas priklausomybės nuo opioidų;
  • Nerūkymas;
  • Gebėjimas efektyviai valdyti stresą (siekiant išvengti depresijos ar nerimo sutrikimų);
  • Sveika, daugiausia augalinė mityba;
  • Saikingas alkoholio vartojimas (visiškai atsisakant epizodinio, gausaus gėrimo);
  • Kokybiškas ir pakankamas miegas;
  • Geri ir palaikantys socialiniai santykiai.

Nesveikas gyvenimo būdas – didžiausias lėtinių ligų kaltininkas

Mokslininkai vieningai pabrėžia, kad mūsų pasirinktas gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką lėtinių ligų, kurios yra pagrindinės mirtingumo priežastys, atsiradimui ir progresavimui. Skaičiuojama, kad apie 80 procentų koronarinės širdies ligos atvejų ir net 50 procentų mirčių nuo vėžio yra tiesiogiai susijusios su nesveika gyvensena. Tai dar kartą patvirtina, kad investicija į savo sveikatą šiandien yra investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą rytoj.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *