Klastinga inkstų liga: auganti problema ir pavojus visuomenės sveikatai
Inkstų ligos tampa vis dažnesnė problema, keliančia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai. Nors dalies šių ligų progresavimą būtų galima reikšmingai atitolinti ar net išvengti reguliariai tikrinantis sveikatą, kontroliuojant lėtines ligas ir laikantis sveikos gyvensenos principų, devyni iš dešimties pacientų apie ligą sužino per vėlai. Tai lemia ne tik didėjantys susirgimų skaičiai, bet ir sunkumai anksti diagnozuoti klastingą ligą, kuri ilgą laiką nesukelia akivaizdžių simptomų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė, med. dr. Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, pabrėžia, kad augantis inkstų ligomis sergančiųjų skaičius rodo ne tik medicininę, bet ir sisteminę problemą. Visuomenės senėjimas ir lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, plitimas, ženkliai prisideda prie šios tendencijos. Todėl itin svarbu užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir koordinuotą skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą, leidžiantį laiku valdyti ligos eigą bei išvengti sudėtingų komplikacijų.
„Šiandien matome aiškią tendenciją – pacientų, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų, daugėja. Tai lemia tiek visuomenės senėjimas, tiek augantis lėtinių ligų paplitimas. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik ankstyvą diagnostiką, bet ir koordinuotą skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą, kuris leidžia laiku valdyti ligos eigą ir išvengti sudėtingų komplikacijų“, – sako ji.
Anot direktorės, sveikatos sistema turi prisiimti didesnę atsakomybę, siekiant užtikrinti pacientams savalaikį ir kokybišką gydymą bei modernias sąlygas pažengusioms ligos stadijoms valdyti. Plečiant nefrologijos paslaugas ir gerinant dializės gydymo galimybes, siekiama kuo plačiau ir anksčiau taikyti naujus gydymo metodus, kurie leidžia reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą.
Kodėl inkstų liga dažnai atrandama per vėlai? Simptomai, kuriuos privalu žinoti
Ligoninės gydytoja nefrologė Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva atkreipia dėmesį, kad inkstų funkcijos sutrikimai dažniausiai nustatomi pacientams, jau sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija.
Šios būklės ilgainiui pažeidžia inkstų kraujagysles ir silpnina jų gebėjimą filtruoti kraują.
Deja, inkstų ligas nustatyti nėra paprasta, nes jos ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Skirtingai nei daugelio kitų organų sutrikimai, lėtinė inkstų liga dažniausiai nepasireiškia stipriu skausmu. Daugeliu atvejų pacientai jaučia tik bendrus negalavimus – nuolatinį nuovargį, silpnumą, sumažėjusį apetitą ar svorio kritimą. Šie nespecifiniai požymiai dažnai ignoruojami arba priskiriami kitoms, mažiau pavojingoms būklėms.
„Deja, labai dažnai susiduriame su lėtine inkstų liga per vėlai, kai pagrindinės ligos gydyti jau nebegalime, o pažeidimas būna per didelis. Tik maždaug dešimtadaliui pacientų pavyksta nustatyti tikslią diagnozę“, – apgailestauja A. Bartašūnaitė-Afanasjeva.
Viena pagrindinių vėlyvos diagnozės priežasčių – nepakankama lėtinių ligų kontrolė ir per retai atliekami elementarūs tyrimai. Nors paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai yra nebrangūs ir veiksmingi nustatant inkstų funkcijos pokyčius, jie pernelyg dažnai ignoruojami.
„Didelė dalis pacientų, ypač vidutinio amžiaus, jau turi nustatytas lėtines ligas, tačiau jų stebėsena nėra pakankamai nuosekli. Paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie nereikalauja didelių kaštų, gali parodyti, ar inkstų funkcija išlieka stabili, ar pradeda blogėti. Deja, praktikoje dažnai susiduriame su tuo, kad net toks paprastas tyrimas kaip bendras šlapimo tyrimas atliekamas per retai“, – teigia specialistė.
Gydytoja pabrėžia, kad net ir nejaučiant aiškių simptomų, svarbu reguliariai stebėti sveikatos rodiklius. Jeigu žmogus bent kartą yra pastebėjęs padidėjusį kraujospūdį, tai jau signalas atlikti šlapimo tyrimą. Nustačius pakitimų, atliekama inkstų echoskopija, leidžianti įvertinti galimus struktūrinius pokyčius. Laiku atlikti tyrimai padeda diagnozę nustatyti anksčiau ir sulėtinti ligos progresavimą.
„Tikėtina, kad inkstų ligų ateityje tik daugės, nes mūsų populiacija sensta, į ligonines patenka vis vyresnio amžiaus pacientai, kurie turi ne tik ryškias lėtines ligas, bet ir labai išreikštą širdies nepakankamumą. Širdies nepakankamumas praktiškai visada eina koja kojon su lėtine inkstų liga“, – akcentuoja gydytoja.
Kai medicamentai nebepakanka: pakaitinė inkstų terapija
Daliai pacientų inkstų funkcijos sutrikimai progresuoja iki stadijos, kai vien medikamentinio gydymo nebepakanka ir tenka taikyti pakaitinę inkstų terapiją. Populiariausia jos forma – hemodializė. Tai pakaitinės inkstų terapijos metodas, kai pacientams du ar tris kartus per savaitę specialios procedūros metu dializės aparato pagalba iš kraujo pašalinami susikaupę toksinai.
A. Bartašūnaitė-Afanasjeva pasakoja, kad pakaitinė inkstų terapija pradedama, kai pacientas atvyksta esant ūmiam inkstų funkcijos sutrikimui ir vadinamieji ureminiai rodikliai kraujyje yra labai aukšti, o konservatyvus gydymas nebėra veiksmingas. Gydymo eigoje vertinama, ar inkstų funkcija atsistato, ieškoma ūmaus sutrikimo priežasčių. Neretai pacientai pasveiksta nuo ūminio inkstų nepakankamumo, jų inkstų funkcija normalizuojasi arba lieka lėtinės inkstų ligos fonas, todėl jie toliau stebimi nefrologo.
Kita pacientų grupė, kuriai gali prireikti pakaitinės inkstų terapijos, yra sergantieji lėtinėmis inkstų ligomis. Jie ilgą laiką stebimi ambulatoriškai, jiems periodiškai atliekami tyrimai, o pakaitinei inkstų terapijai ruošiami tuomet, kai liga progresuoja ir tyrimų rodikliai pablogėja.
Prevencija ir kasdieniai įpročiai: geriausi vaistai jūsų inkstams
Specialistai pabrėžia, kad inkstų ligų rizika glaudžiai susijusi su kasdieniais žmogaus įpročiais ir lėtinių ligų kontrole. Net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti inkstų funkcijos blogėjimą bei išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.
Jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis, labai svarbu jas tinkamai koreguoti – kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, vartoti pakankamai skysčių. Tai leidžia atitolinti lėtinės inkstų ligos išsivystymą. Taip pat didelę reikšmę turi fizinis aktyvumas, sveika mityba ir normalus kūno svoris, nes nutukimas ir metaboliniai sutrikimai yra svarbūs rizikos veiksniai.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad inkstų sveikatai svarbus ne tik judėjimas ar mityba, bet ir atsakingas vaistų vartojimas. Praktikoje dažnai susiduriama su pacientais, kurie nesilaiko rekomenduojamų skausmą malšinančių vaistų dozių. Vartojant šiuos vaistus būtina laikytis nustatytų dozių ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Inkstai filtruoja viską, kas patenka į organizmą, todėl jiems svarbus balansas – tiek skysčių trūkumas, tiek perteklius gali būti žalingas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.