Kasmet kovo 3-ioji, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva, minima kaip Pasaulinė klausos diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – du trejetai simbolizuoja dvi ausis, kurios yra kur kas reikšmingesnės, nei dažnai susimąstome. Ausys atsakingos ne tik už klausą, bet ir už pusiausvyrą, saugumą, sklandų bendravimą bei pasitikėjimą savimi.
Klausos protezavimo specialistė Ieva Raibužytė yra įsitikinusi, kad dalis žmonių galėtų išvengti klausos problemų, jeigu saugotų ausis. O tie, kurie jau susiduria su klausos sutrikimais, sklandžiau bendrautų, neribotų socialinio gyvenimo ir džiaugtųsi visaverčiu gyvenimu, jeigu nebūtų trijų dažniausių priežasčių, kurios lemia delsimą laiku spręsti klausos problemas.
Kodėl delsiama spręsti klausos problemas?
1. Neigimas ir nesureikšminimas
„Aš dar girdžiu pakankamai gerai – tiesiog kiti kalba per tyliai. Ieškosiu pagalbos, kai jau visai nebegirdėsiu. Nieko tokio – silpniau girdėti yra normalu sulaukus mano amžiaus.“ Tokius ir panašius įsitikinimus atspindi statistiniai duomenys – įvairūs tyrimai rodo, kad žmonės į specialistus kreipiasi tik praėjus vidutiniškai septyneriems ar net dešimčiai metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Anot I. Raibužytės, neretai žmonės į klausos centrą atvyksta tik tada, kai pavargsta nuo artimųjų pastabų dėl per garsiai žiūrimo televizoriaus ar dažnų nesusipratimų bendraujant.
„Kai klausa ima silpti, žmogus pirmiausia nebegirdi aukšto dažnio garsų. Duslieji priebalsiai – K, T, S, Š, C, Č – tarsi susilieja, todėl žmogus ima spėlioti, kokį garsą išgirdo. Ne visada pavyksta atspėti. Kai kurie pasitelkia skaitymą iš lūpų, drąsesni prašo pakartoti, drovesni tiesiog apsimeta, kad išgirdo“, – dalinosi patirtimi specialistė.
Pavyzdžiui, žodžius LAŠAS, LASAS, LAPAS, LAKAS skiria tik viena raidė. Jos neišgirdus, pasikeičia žodžio prasmė. O kai sakinyje tokių „prarastų“ garsų yra daugiau, kokybiškai dalyvauti pokalbyje tampa sudėtinga.
Nuolatinis bandymas išgirsti ir suprasti labai vargina, kelia įtampą.
Klausos protezavimo specialistė ragino nedelsti spręsti klausos problemų – kuo ilgiau laukiama, tuo ilgesnis gali būti klausos protezavimo adaptacinis laikotarpis.
„Smegenys negirdimus garsus palaipsniui „pamiršta“. Pradėjus nešioti klausos aparatus garsai sugrįžta, tačiau smegenims reikia laiko juos atpažinti – ilgai delsusiems žmonėms tenka tarsi iš naujo mokytis girdėti“, – sako I. Raibužytė.
2. Stigma ir baimė pripažinti
Jei atsuktume laiką atgal, pamatytume, kad akiniai anksčiau buvo laikomi vyresnių žmonių atributu. Šiandien toks požiūris sunkiai suprantamas – akiniai tapo ne tik regėjimo korekcijos, bet ir subtilia stiliaus detale.
Panašūs įsitikinimai lydi ir klausos aparatus. Kai kuriems žmonėms pripažinti turint klausos sutrikimą yra gėda, nemalonu. Vis dėlto, klausos sutrikimai tikrai nėra tik vyresnių žmonių problema.
Klausos protezavimo specialistė pastebėjo, kad klausos sutrikimą turi daugybė jaunų žmonių, vaikų. Specialistės manymu, klausos sutrikimai „jaunėja“, o požiūris į klausos aparatus labai pamažu, bet keičiasi.
„Šiuolaikinis žmogus, nesvarbu, kokio amžiaus būtų, nori būti aktyvus – mokytis, dirbti, keliauti, bendrauti, naudotis technologijomis. Nesprendžiami klausos sutrikimai gali riboti šias galimybes. Todėl žmogui tenka rinktis: baimė pripažinti problemą ar gyvenimo kokybė“, – sako ji.
Paradoksalu, tačiau aplinkiniai dažniau pastebi patį klausos sutrikimą, o ne klausos aparatus. Šiuolaikiniai įrenginiai yra gerokai mažesni už senus didelius aparatus, subtilūs – gali būti dedami už ausies arba į ausies kanalą ir primena įprastus belaidžius ausinukus.
3. Informacijos apie pagalbos kelią trūkumas
2022 m. bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, tik apie pusė apklaustų klausos aparatų nenešiojančių žmonių (51 proc.) žinojo apie galimybę gauti valstybės skiriamą kompensaciją klausos aparatams ir ausų įdėklams.
Tačiau tai – tik viena iš informacijos spragų. Pasak specialistės, žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad tam tikrais atvejais klausos aparatus galima gauti ir nemokamai. Taip pat ne visi žino, kad pagal individualią ausies anatomiją gali būti gaminami įdėklai, padedantys geriau perduoti garsą ir užtikrinti stabilų aparato laikymąsi ausyje.
Vis dėlto, rūpestis klausa prasideda nuo paprastų dalykų – apsaugos ir reguliaraus klausos patikrinimo. Todėl pajutus pirmuosius klausos nusilpimo požymius rekomenduojama atlikti klausos tyrimą-audiogramą. Klausą galite pasitikrinti specializuotame klausos centre arba kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas gydytoją otorinolaringologą.
„Pasaulinės klausos dienos proga norėčiau palinkėti rūpintis savo klausa – vengti triukšmingų aplinkų, riboti ausinukų naudojimo laiką ir garsumą, dirbant triukšme naudoti apsaugos priemones, o pajutus pirmuosius klausos silpnėjimo požymius – nelaukti septynerių metų, o sprendimo ieškoti dabar“, – linkėjo I. Raibužytė.
Požymiai, rodantys, kad metas pasitikrinti klausą
Dažnai prašote pakartoti, ką pasakė pašnekovas.
Kartais apsimetate, kad išgirdote. Pastebite, jog jums svarbu matyti pašnekovo lūpas.
Artimieji skundžiasi, kad per garsiai žiūrite televizorių ar klausotės muzikos.
Pastebite, kad prasčiau girdite moterų ar vaikų balsus.
Jums atrodo, kad girdite garsus, tačiau sunku suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje.
Ką svarbu žinoti apie kompensaciją klausos aparatams?
Kompensacijos skyrimas ir dydis priklauso nuo klausos nusilpimo lygio, todėl pirmiausia būtina atlikti klausos tyrimą – audiogramą.
Suaugusiesiems kompensacija gali siekti nuo 190 iki 386 eurų vienam klausos aparatui (priklausomai nuo klausos nusilpimo lygio).
Suaugusiesiems kompensacija skiriama kas penkerius metus abiem ausims, jei abiejų ausų klausa yra nusilpusi.
Vaikams iki 7 metų kompensacija skiriama kas trejus metus. Kompensacijos dydis siekia nuo 630 iki 705 eurų vienam klausos aparatui.
Vaikams nuo 7 metų amžiaus ir studentams iki 24 m. skiriama kompensacija kas 5 metus. Kompensacijos dydis siekia nuo 630 iki 705 eurų vienam klausos aparatui.
Turint teisę į kompensaciją, klausos aparatus galima gauti nemokamai arba pasinaudoti kompensacija įsigyjant pažangesnius įrenginius. Dėl kompensuojamų klausos aparatų reikėtų kreiptis į klausos centrus, sudariusius sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.