Kasdienybėje dažnai linkstame ignoruoti nedidelius negalavimus ar bandome juos spręsti savarankiškai, tikėdamiesi, kad diskomfortas praeis savaime. Vis dėlto, pasak vaistininkų, pasitaiko situacijų, kai iš pažiūros įprasti simptomai iš tiesų slepia rimtesnes sveikatos problemas, reikalaujančias profesionalios medicinos pagalbos.
„Praktikoje pasitaiko situacijų, kai žmogus ilgą laiką bando spręsti problemą savarankiškai – ir tik vėliau paaiškėja, jog simptomai buvo rimtesnio sutrikimo dalis“, – sako vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė. Ji dalijasi konkrečiu atveju, kai ilgą laiką vyras kreipėsi į vaistinę dėl tepalų kaklui, skųsdamasis pečių, sprando ir galvos diskomfortu. „Iš pradžių tai atrodė kaip įprastas įtampos sukeltas negalavimas dėl darbo prie kompiuterio, tačiau dėmesį patraukė tai, kad kartais nutirpdavo tik kairės rankos pirštai, o naktimis jis pabusdavo dėl stipraus širdies plakimo. Nukreipus pacientą pas medikus ir atlikus tyrimus, buvo nustatyta kaklo tarpslankstelinio disko išvarža, spaudžianti nervą ir sukelianti neurologinius bei autonominius simptomus“, – pasakoja ji. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kodėl svarbu neignoruoti pasikartojančių ar keistų simptomų.
Gyvenimo būdo įtaka: miegas, mityba ir judėjimas – neatsiejama geros savijautos dalis
Vaistininkė pabrėžia, kad gyvenimo būdo pokyčiai neretai yra lygiai tokie pat svarbūs, o kai kada net svarbesni už medikamentinį gydymą. Jie gali tapti esminiu pagrindu, nuo kurio verta pradėti gerinant bendrą savijautą. Ilgalaikis stresas, nuolatinis pervargimas, miego trūkumas ar netinkama mityba gali ne tik sustiprinti esamus nemalonius pojūčius, bet ir sumažinti organizmo gebėjimą su jais kovoti. Todėl vien tik simptomų slopinimas vaistais ne visada atneša ilgalaikį palengvėjimą.
„Miegas yra gyvybiškai svarbus – jo trūkumas mažina skausmo slenkstį ir didina uždegimą. Pagerėjus miegui, dažnai palengvėja nemalonūs simptomai – kartais tai veikia geriau nei papildoma vaistų dozė“, – teigia L.
Stočkutė-Plytnikė. Taip pat ji primena ir reguliaraus fizinio aktyvumo svarbą, ypač kai vargina raumenų įtampa ar pasikartojantys skausmai. Subalansuota mityba, kurioje dominuoja mažiau perdirbtų produktų ir daugiau skaidulų, taip pat reikšmingai prisideda prie geresnės virškinimo sistemos veiklos ir bendros energijos. O streso valdymą, pasak vaistininkės, verta pradėti nuo paprastų kasdienių praktikų: kvėpavimo pratimų, pasivaikščiojimų gryname ore, aiškesnio poilsio ir darbo režimo. Šie pokyčiai padeda atkurti organizmo pusiausvyrą ir stiprina jo atsparumą ligoms.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus: perspėjantys ženklai
Nepaisant sveiko gyvenimo būdo, yra simptomų, kurių ignoruoti jokiu būdu negalima. Anot vaistininkės, į gydytoją kreiptis būtina, jei skausmas staiga sustiprėja, pasikeičia jo pobūdis, atsiranda naujų, anksčiau nebūdingų simptomų – ypač kai skausmas aiškiai lokalizuojasi vienoje vietoje ir ilgai nepraeina. Medicininė konsultacija privaloma ir tuomet, jei kartu su skausmu pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos požymiai, signalizuojantys apie uždegiminį procesą organizme.
„Ypatingo dėmesio reikalauja kraujavimo simptomai – kraujas išmatose ar juodos, deguto spalvos išmatos, neįprastos mėlynės, dantenų kraujavimas, taip pat staigus svorio kritimas ar ryškus apetito sumažėjimas, galintys rodyti rimtesnius sutrikimus“, – perspėja ji. Be to, vaistininkė ragina nedelsiant kreiptis į medikus, pastebėjus neurologinius požymius: galūnių tirpimą, staigų silpnumą, koordinacijos ar regėjimo sutrikimus. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas ar atidėliojimas gali turėti rimtų pasekmių, todėl profesionali konsultacija yra privaloma.
Kai diagnozės tenka palaukti: kompleksiškas požiūris į sveikatą
Kaip pastebi L. Stočkutė-Plytnikė, simptomų priežastys ne visada paaiškėja greitai. Ypač tuomet, kai nusiskundimai yra įvairūs, o atlikti tyrimai neparodo aiškių patologinių pakitimų. Tokiose situacijose svarbu neapsiriboti tik „vieno kaltininko“ paieškomis, bet ir vertinti bendrą organizmo būklę, atsižvelgiant į fizinius ir psichologinius aspektus.
„Trečio kurso teisės studentą vargino raumenų skausmai, žarnyno diskomfortas, migrena, nuovargis ir panikos epizodai. Nors atlikta daugybė tyrimų, reikšmingų pakitimų nenustatyta. Pradėjus darbą su psichologu galiausiai nustatytas lėtinis streso sindromas kartu su centrinio jautrumo sutrikimu. Šis atvejis primena, kad skausmo šaltiniu tampa ne tik organų ligos – kartais svarbiausias vaidmuo tenka nervų sistemai“, – apibendrina vaistininkė, pabrėždama, kad sveikata yra kompleksinė būsena, reikalaujanti įvairiapusio požiūrio ir kantrybės ieškant tikrosios problemos priežasties.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.