Vidutinis amžius dažnai priverčia sustoti ir apmąstyti gyvenimą. Egzistenciniai klausimai apie prasmę, ateitį ir savo svarbą gali sukelti ne tik lengvus nuotaikų svyravimus, bet ir tapti gilios depresijos priežastimi. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie depresijos simptomai šiame gyvenimo etape gali būti kur kas daugiau nei tiesiog vidurio amžiaus krizės palydovai – jie gali signalizuoti apie didesnę demencijos riziką ateityje.
Depresijos simptomai, pranašaujantys demencijos riziką
Londono universiteto koledžo mokslininkų komanda, vadovaujama Philipp Frank, atliko išsamų tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Lancet Psychiatry“. Jie nustatė, kad net šeši konkretūs depresijos simptomai, pasireiškiantys vidutiniame amžiuje, gali signalizuoti apie gerokai padidėjusią demencijos išsivystymo riziką – ir tai gali nutikti net po daugiau nei 20 metų. Atkreipkite dėmesį į šiuos įspėjamuosius ženklus:
- Pasitikėjimo savimi praradimas;
- Nesugebėjimas susidoroti su kasdienėmis problemomis;
- Šilumos ir prieraišumo kitiems jausmo stoka;
- Nuolatinis nervingumas ir įtampa;
- Nepasitenkinimas tuo, kaip atliekamos užduotys;
- Koncentracijos sunkumai.
Tyrimo detalės: du simptomai didina riziką 50 procentų
Šios išvados pagrįstos išsamia 5811 Jungtinės Karalystės „Whitehall II“ tyrimo dalyvių, kurių amžius svyravo nuo 40 iki 69 metų, duomenų analize. Tyrimo pradžioje, 1997–1999 metais, visi dalyviai buvo sveiki ir neturėjo demencijos požymių. Jie užpildė išplėstinius klausimynus apie depresijos simptomus, apimančius 30 skirtingų požymių.
Dalyvių sveikata buvo stebima iki pat 2023 metų, naudojant išsamius sveikatos registrus. Per šį ilgą laikotarpį demencija buvo diagnozuota maždaug kas dešimtam tiriamajam. Analizė atskleidė, kad asmenims, kurie vidutiniame amžiuje jautė penkis ar daugiau depresijos simptomų, rizika susirgti demencija padidėjo net 27 procentais.
Ypač svarbu tai, kad asmenims iki 60 metų, ši padidėjusi rizika buvo tiesiogiai susijusi su minėtais šešiais specifiniais simptomais. Du iš jų pasižymėjo išskirtiniu pavojumi: vien pasitikėjimo savimi praradimas ir nesugebėjimas tvarkytis su problemomis kiekvienas atskirai padidino demencijos riziką įspūdingais 50 procentų.
Kaip depresija veikia smegenis ir kognityvines funkcijas?
Mokslininkai aiškina, kad šie specifiniai depresijos požymiai gali paskatinti asmenis atsitraukti iš aktyvaus socialinio gyvenimo. Dėl to smegenys gauna mažiau stimuliacijos ir naujų patirčių. Bendravimas, nuolatinis mokymasis ir nauji įspūdžiai yra gyvybiškai svarbūs kognityvinėms funkcijoms palaikyti ir bendrai smegenų sveikatai, įskaitant demencijos prevenciją.
„Mūsų rezultatai aiškiai rodo, kad demencijos rizika yra labiau susijusi su konkrečiu depresinių simptomų rinkiniu, o ne su depresija apskritai“, – pranešime spaudai pabrėžė tyrimo vadovas P. Frankas. Jis pridėjo, kad į simptomus orientuotas požiūris leidžia daug anksčiau, net dešimtmečiais iki ligos pasireiškimo, identifikuoti didesnės rizikos asmenis.
P. Frankas taip pat akcentavo: „Kasdieniai simptomai, kuriuos daugelis žmonių patiria vidutiniame amžiuje, atrodo, suteikia svarbios informacijos apie ilgalaikę smegenų sveikatą. Šių dėsningumų stebėjimas galėtų atverti naujas ankstyvosios prevencijos galimybes.“
Šias mintis papildė ir „Whitehall II“ tyrimo bendraautorius Mika Kivimäki: „Depresija nėra vienalytė liga – jos simptomai yra labai įvairūs ir dažnai persidengia su nerimu. Mūsų tyrimas parodė, kad šie niuansuoti simptomų modeliai gali padėti atskleisti, kam gresia didesnė neurologinių sutrikimų rizika.“
Paprasti žingsniai demencijos rizikai mažinti
Nors demencijos rizika gali atrodyti bauginanti, yra veiksmingų būdų ją sumažinti. Mokslininkai ir medikai rekomenduoja imtis šių prevencinių priemonių:
- Reguliariai tikrinkitės klausą ir, esant reikalui, naudokite klausos aparatus.
- Palaikykite nuolatinį fizinį aktyvumą – reguliarus sportas stiprina ne tik kūną, bet ir smegenis.
- Laikykitės subalansuotos, mažai cholesterolio turinčios mitybos, praturtintos daržovėmis, vaisiais ir žuvimi.
- Venkite galvos traumų – naudokite šalmus sportuodami ar dirbdami pavojingus darbus.
- Kreipkitės į gydytojus ir psichologus, jei prislėgta nuotaika ar kiti depresijos simptomai tęsiasi kelias savaites ar ilgiau. Ankstyva pagalba gali turėti lemiamos reikšmės.
Atpažindami šiuos įspėjamuosius ženklus ir imdamiesi prevencinių veiksmų, galime reikšmingai prisidėti prie savo ilgalaikės smegenų sveikatos ir sumažinti demencijos riziką ateityje. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir protą, bei nedelsti kreiptis profesionalios pagalbos.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.