Ar keto dieta gali būti išeitis sergant depresija? Naujausi tyrimai teikia vilties, bet ir kelia klausimų
Depresija yra viena dažniausių ir sudėtingiausių psichikos sveikatos problemų visame pasaulyje. Milijonai žmonių kasdien kovoja su šia liga, o daliai iš jų standartiniai gydymo metodai – medikamentai ir terapija – ne visuomet suteikia norimo palengvėjimo. Štai kodėl mokslininkai nuolat ieško naujų būdų, kaip padėti tiems, kuriems tradicinis gydymas yra neveiksmingas. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio sulaukia neįprastas, bet vis populiarėjantis mitybos planas – ketogeninė (keto) dieta.
Mokslininkai įvertino ketogeninės dietos potencialą
Naujausias klinikinis tyrimas atskleidė, kad daug riebalų ir mažai angliavandenių turinti ketogeninė dieta gali suteikti nedidelės, bet statistiškai reikšmingos naudos žmonėms, sergantiems gydymui atsparia depresija. Ši žinia teikia vilties daugeliui, ieškančių alternatyvių sprendimų.
Keto dieta, iš esmės, yra mitybos planas, kurio metu drastiškai sumažinamas angliavandenių suvartojimas (dažniausiai iki 20-50 gramų per dieną), o padidinamas riebalų kiekis. Tokia mityba priverčia organizmą pereiti į ketozės būseną, kai energijai gaminti pradedami naudoti riebalai, o ne gliukozė. Šio proceso metu kepenyse gaminami ketonai, kurie tampa pagrindiniu kuro šaltiniu smegenims. Būtent ketonų poveikis smegenų veiklai ir neurotransmiterių balansui domina mokslininkus, ieškančius ryšio su depresijos palengvinimu.
Svarbios „papildomos sąlygos“ ir iššūkiai
Nors tyrimo rezultatai yra įdomūs, mokslininkai iškart pabrėžia, kad yra ir „papildomų sąlygų“, kurias būtina įvertinti. Pirma, gauta nauda apibūdinama kaip „nedidelė“, o tai reiškia, kad dieta vargu ar bus panacėja visiems. Antra, tyrimas kalba apie žmones, sergančius būtent gydymui atsparia depresija – tai yra tie atvejai, kai kitos priemonės nepadėjo. Tai rodo, kad keto dieta kol kas nėra rekomenduojama kaip pirminis ar vienintelis gydymo būdas plačiajai visuomenei.
Be to, ketogeninė dieta nėra lengvai pritaikoma. Ji reikalauja griežtos disciplinos, atidžiai planuoti valgiaraštį ir stebėti angliavandenių, riebalų bei baltymų santykį. Galimi šalutiniai poveikiai, tokie kaip „keto gripas“ (galvos skausmas, nuovargis, pykinimas) pradiniame etape, vitaminų ir mineralų trūkumas ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat virškinimo problemos. Dėl šių priežasčių, bet kokius mitybos pokyčius, ypač siekiant gydymo tikslų, būtina aptarti su gydytoju ar kvalifikuotu mitybos specialistu.
Ateities perspektyvos ir atsargus optimizmas
Mokslininkai teigia, kad šis tyrimas yra tik pradžia, atveriantis naujas galimybes depresijos gydymo srityje. Reikia daugiau didesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimų, kurie padėtų geriau suprasti ketogeninės dietos mechanizmus, ilgalaikį poveikį ir nustatyti, kam ji būtų tinkamiausia. Kol kas, nors ir su atsargiu optimizmu, galima teigti, kad keto dieta gali tapti vienu iš įrankių sudėtingoje kovoje su depresija, tačiau tik griežtai prižiūrint specialistams ir vertinant individualius paciento poreikius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.