Pastaraisiais metais vis dažniau girdime diskusijas apie organizmo „rūgštingumą“ ir šarminę mitybą, kuri, kaip teigiama, gali iš esmės paveikti mūsų sveikatą. Ši dieta, besiremianti prielaida, kad maistas keičia organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, sulaukia tiek entuziastingų šalininkų, tiek skeptiškų mokslininkų nuomonių. Bet ar maistas iš tiesų gali „užrūgštinti“ mūsų kūną ir kokiomis priemonėmis galime palaikyti optimalią vidinę aplinką?
Kas yra šarminė mityba ir jos pagrindai?
Šarminės mitybos teorija grindžiama idėja, kad maistas, kurį valgome, gali keisti organizmo rūgščių ir šarmų (pH) pusiausvyrą. Jos šalininkai teigia, jog suvirškintas maistas palieka chemines liekanas, vadinamas „metaboliniais pelenais“, kurie gali būti rūgštiniai, neutralūs arba šarminiai. Pavyzdžiui, manoma, kad mėsa, pieno produktai, grūdai ir perdirbti maisto produktai palieka rūgštinius pelenus, o vaisiai, daržovės ir kai kurie riešutai – šarminius.
Šarminės mitybos filosofija teigia, kad per didelis rūgščių kiekis organizme gali prisidėti prie įvairių ligų, tokių kaip osteoporozė, inkstų akmenys, vėžys ir lėtinis uždegimas. Todėl rekomenduojama vartoti daugiau šarminančių produktų, siekiant neutralizuoti šią tariamą „rūgštingumo“ žalą ir palaikyti optimalią sveikatą.
Mokslinė perspektyva: ar maistas keičia pH?
Nors šarminės mitybos idėja skamba logiškai, mokslinė bendruomenė į ją žiūri su atsargumu. Žmogaus organizmas turi itin sudėtingą ir efektyvią sistemą, kuri palaiko kraujo pH labai siauru diapazonu (nuo 7,35 iki 7,45). Šį reguliavimą užtikrina inkstai ir plaučiai, kurie nuolat filtruoja ir šalina rūgščių perteklių.
Dauguma tyrimų rodo, kad dieta, nepaisant jos „rūgštingumo“ ar „šarminimo“ savybių, neturi reikšmingo poveikio kraujo pH. Kraujo pH pasikeitimai, atsirandantys dėl rimtų ligų (pavyzdžiui, diabeto, inkstų nepakankamumo), yra medicininė būklė, vadinama acidoze ar alkaloze, ir yra žymiai rimtesni už bet kokius galimus dietos sukeltus pokyčius.
Tačiau maistas gali paveikti šlapimo pH. Valgant daugiau šarminių produktų, šlapimas tampa šarmingesnis, ir atvirkščiai. Šis faktas kartais naudojamas kaip įrodymas, kad dieta veikia organizmo pH, tačiau šlapimo pH pokyčiai neatspindi kraujo pH pokyčių ir yra normali inkstų funkcija, šalinant nereikalingas medžiagas.
Šarminės mitybos nauda – ne visai dėl „šarmingumo“?
Nepaisant to, kad mokslininkai nepatvirtina tiesioginės maisto įtakos kraujo pH, šarminė mityba vis tiek gali turėti teigiamo poveikio sveikatai. Tai, matyt, labiau susiję su pačių produktų maistine verte, o ne jų hipotetiniu pH poveikiu. Šarminėje dietoje akcentuojamas gausus vaisių, daržovių, ankštinių ir neapdorotų produktų vartojimas, tuo pat metu ribojant raudoną mėsą, perdirbtus maisto produktus, cukrų ir alkoholį.
Tokia mityba yra natūraliai turtinga vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulinių medžiagų, o tai, be abejonės, yra naudinga bendrai sveikatai. Pavyzdžiui, didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su sumažėjusia širdies ligų, diabeto ir kai kurių vėžio formų rizika, nepriklausomai nuo jų „šarminančių“ savybių. Taip pat, mažinant perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį, sumažėja uždegiminių procesų tikimybė organizme.
Ką svarbu žinoti kiekvienam?
Apibendrinant, nors idėja, kad maistas gali „užrūgštinti“ organizmą, nėra visiškai pagrįsta mokslu kraujo pH lygmenyje, šarminės mitybos principai, skatinantys valgyti daugiau augalinės kilmės, neperdirbtų produktų, atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Svarbiausia – siekti subalansuotos, įvairios ir saikingos mitybos, kurioje gausu šviečių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų šaltinių. Venkite kraštutinumų ir, jei turite rimtų sveikatos problemų, visada pasitarkite su gydytoju ar mitybos specialistu.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.