Vėžio grėsmė lėkštėje: koks maistas net iki 50 proc. didina riziką? Eksperto patarimai

Mokslo pagrįstas rekomendacijas ir vėžio riziką mažinančius veiksnius aptariame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos ekspertu, gyvensenos medicinos kompetencijų ir klinikinių algoritmų pradininku Lietuvoje, biomedicinos mokslo daktaru Tomu Vaičiūnu.

Kokie veiksniai didina onkologinių ligų riziką?

Vėžio riziką didinantys veiksniai yra plačiai aprašyti literatūroje ir patvirtinti klinikiniais tyrimais. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtus mėsos produktus priskyrė prie pirmos grupės (didžiausios rizikos) kancerogenų, o raudoną mėsą – antros grupės kancerogenams. Perteklinis šių produktų vartojimas didina onkologinių ligų riziką, ypač prostatos ir storosios žarnos vėžio vyrams, bei reprodukcinės sistemos ir krūties vėžio moterims. Be mitybos, reikšmingi ir antriniai rizikos veiksniai, tokie kaip lėtinės neinfekcinės ligos, autoimuninės kilmės sutrikimai bei poliligotumas.

Kas yra visavertė mityba?

Informacijos srautas apie mitybą dažnai klaidina, tačiau klasikinė mitybos mokslas visavertę mitybą apibrėžia kaip subalansuotą, įvairių maisto grupių vartojimą, siekiant gauti organizmui būtinų maisto medžiagų energijos apykaitai ir homeostazei palaikyti. Naujoji mitybos paradigma skatina atkreipti dėmesį ne tik į maisto produktų kalorijas ar makroelementus, bet ir į tai, kaip maistas skyla virškinimo trakte, ką jis „atiduoda“ organizmui ir kokius šalutinius produktus atsineša. Didžiausią maistingumą, sveikuosius angliavandenius ir geruosius riebalus gauname iš pilnos struktūros augalinio pagrindo produktų: vaisių, daržovių, pilnagrūdžių grūdinių kultūrų, ankštinių produktų, sėklų ir riešutų. Šie produktai mažina onkologinių ir kitų lėtinių ligų riziką, yra gausūs polifenolių, beta-gliukanų, fitosterolių, vitaminų ir skaidulų, be to, beveik neturi neigiamo poveikio organizmui. Apibendrinant, visavertė mityba – tai tokia, kurioje dominuoja augalinio pagrindo produktai, o gyvulinės kilmės produktai sudaro 10–15 proc. dienos raciono. Svarbu vengti perdirbtų produktų ir pusfabrikačių.

Ar skiriasi visavertė mityba nuo priešvėžinės?

Šios sąvokos iš esmės yra tapačios: visavertė mityba mažina onkologinių ligų riziką. Pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai efektyviai mažina vėžio vystymosi riziką, tuo tarpu perteklinis L-karnitino ir cholino grupės gyvulinės kilmės gaminių (ypač stipriai perdirbtų) vartojimas ją didina. Taigi, augalinis mitybos racionas ne tik užtikrina visavertės mitybos principus, bet ir siejamas su mažesne lėtinių, įskaitant onkologinių, ligų rizika.

Ar valgymo režimas turi įtakos vėžiui?

Valgymo režimas, be abejonės, turi įtakos, tačiau tai yra individualus veiksnys, ypač susidūrus su onkologinėmis ligomis. Gyvensenos medicinoje didžiausias dėmesys skiriamas maisto produktų maistingumui, o ne tik kaloringumui. Šiuolaikiniame maiste dažnai dominuoja kalorijos, bet trūksta maistinių medžiagų („tuščias maistas“). Jei užtikrintume patiekalo maistingumą kiekvieno valgymo metu, užtektų valgyti tris kartus per dieną su minimaliu užkandžiavimo poreikiu.

Kaip atpažinti „tuščią maistą“ ir maistingus produktus?

„Tuščią maistą“ atpažinti paprasta – tai didelį kalorijų kiekį, bet mažai maisto medžiagų turintys gaminiai: perdirbti mėsos produktai (dešros, dešrelės), cukraus kupini produktai (baltų miltų kepiniai, saldumynai) ir sočiųjų bei hidrintų riebalų turintis maistas (margarinai, pridėtiniai riebalai kepiniuose). Maistingi produktai, priešingai, yra didžioji dalis pilnos struktūros augalinio pagrindo produktų, gausūs gerųjų riebalų, angliavandenių, mikro- ir makroelementų, antioksidacinių medžiagų bei ląstelienos. Tai vaisiai, daržovės, uogos, ankštiniai, lapiniai produktai ir pilno grūdo grūdinės kultūros (avižos, grikiai, soros).

Kaip atsikratyti žalingų mitybos įpročių?

Maistas yra vienas didžiausių malonumų, tačiau kol esame sveiki, retai atsižvelgiame į rekomendacijas. Lietuviška virtuvė dažnai dominuoja perdirbtais mėsos produktais, raudona mėsa, pieno produktais ir baltais miltų kepiniais, o augaliniai produktai dažnai tarnauja tik kaip puošmena. Trūksta žinių ir įpročių, kaip skaniai ir maistingai gaminti iš pilnos struktūros augalinių produktų, todėl apsiribojame siauru maisto produktų ratu.

Mokslo pagrįsti duomenys apie vėžį mažinančius produktus

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad didelis dėmesys skiriamas polifenolių, beta-gliukanų ir ląstelienos gausiems produktams. Tai vaisiai, uogos, spalvotos daržovės, pilnagrūdės grūdinės kultūros, sėklos ir riešutai. Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas didina riziką.

Polifenolių svarba sveikatai

Polifenoliai yra fenoliniai junginiai, kurie augalams suteikia spalvą, skonį, aromatą bei apsaugo juos nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Žmogaus organizme jie saugo nuo lėtinio uždegimo, virusų, bakterijų, onkologinių ir aterosklerozinių procesų. Pastaraisiais dešimtmečiais ypač tyrinėjami du polifenoliai: kurkuminas ir (trans-)resveratrolis.

Resveratrolis yra stiprus antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų ir padedantis palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Kurkuminas taip pat saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaiko imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų bei kepenų veiklą, normalų cholesterolio lygį ir virškinimą.

Nors kurkuminas ir resveratrolis yra išskirtiniai polifenoliai, mokslas įrodė jų prastą biologinį prieinamumą (pasisavinimą) virškinamajame trakte. Proveržį pasiekė Lietuvos mokslininkai, sukūrę pažangią Miosol® technologiją. Jos dėka, sukurta skysta kurkumino ir resveratrolio forma, pasižyminti ženkliai geresniu pasisavinimu. Ši technologija apsaugo veikliąsias medžiagas nuo suirimo skrandyje, užtikrindama iki 6 kartų geresnį polifenolių pasisavinimą tiesiai per žarnyno limfagyslę. Ji nedirgina skrandžio, leidžia išvengti papildomos kepenų ir skrandžio apkrovos (kas nutinka virškinant tabletes ar kapsules) ir ypač tinka jautriems asmenims. Be to, skystas kurkumino ir resveratrolio derinys veikia sinergiškai, todėl organizme išlieka iki 2,5 karto ilgiau. Taigi, ši skysta polifenolių forma – tai naujausių mokslo žinių ir pažangiausių medicinos technologijų rezultatas, kurio dėka pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *