Lietuvos sveikatos priežiūros sistema susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos signalizuoja vis didėjantis medikų darbo krūvis ir augantis nepasitenkinimas. Anot ekspertų, darbo užmokestis sveikatos paslaugų kaštuose sudaro didžiąją dalį – nuo 65 iki daugiau nei 80 procentų. Tačiau neperskaičiuojant darbo įkainių, darbuotojai priversti dirbti daugiau valandų, kad padengtų savo poreikius, taip vis labiau apkraudami save papildoma etato dalimi. Šią kritinę situaciją, susitikime su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), aptarė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narys R. Adomaitis.
Darbo krūvio sprogimas ir „domino“ efektas
LMS valdybos narys R. Adomaitis pabrėžė, kad masiniai išėjimai iš darbo yra tiesiogiai susiję su detonuojančia situacija, kai sistemoje esantys žmonės dirba fiziškai maksimalų leistiną darbo valandų skaičių. Kaip pavyzdį jis pateikė Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kurioje vienas darbuotojas atlieka mažiausiai dviejų žmonių darbo krūvį. Pasak R. Adomaičio, jei visi gydymo įstaigos darbuotojai turi maksimalų darbo krūvį ir bent vienas specialistas nebetoleruoja tokių darbo sąlygų, neišvengiamai suveikia „domino“ efektas. „Jeigu įstaigos direktorius turi maksimalų apkrovimą personalo ir bent vienas žmogus pasako „viso gero“, reiškia sekantiems reikia pasidalinti darbo krūvį arba tu turi priimti du darbuotojus, bet tų dviejų nėra“, – kalbėjo jis. Tokia grandininė reakcija gali vesti prie dar didesnių specialistų trūkumų ir sistemos paralyžiaus.
Gydytojas urologas R. Adomaitis įspėjo, kad dėl didelio ir dvigubo darbo krūvio sunkiai sekasi pritraukti naujus specialistus į įstaigas. „Kai sistemoje dirba minimalus skaičius maksimaliai apkrautų darbuotojų, sistema nebepatraukli naujai ateinantiems darbuotojams. Nauja karta nebeateis dirbti už du“, – akcentavo R. Adomaitis, pabrėždamas, kad jauniems medikams tokios darbo sąlygos atrodo nepriimtinos.
Valstybinės ligonių kasos atsakomybės klausimas
R. Adomaičio teigimu, už masinį medikų išėjimą iš darbo didžiąja dalimi yra atsakinga Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Jis nurodė, kad VLK kontroliuoja sveikatos sistemai skiriamus finansus, tačiau neperskaičiuoja gydytojų darbo įkainių. „Mano galva už tai atsakinga institucija, kuri neskaičiavo įkainių struktūros. Tai yra tam tikra atsakomybės stoka iš valstybės institucijų, šiuo atveju ligonių kasos, kuri kontroliavo finansų išlaidas, bet nekontroliavo finansų struktūros ir poreikių“, – teigė R. Adomaitis. Jis pridūrė, kad VLK lūkesčių neatitinka jau ne mažiau kaip penkerius metus, todėl būtina peržiūrėti jos funkcijas ir atsakomybę.
Sveikatos reformos kryžkelė: sėkmės ir stringančios dalys
Sveikatos reformos įgyvendinimas taip pat kelia daug diskusijų. Nors LMS valdybos narys R. Adomaitis atkreipė dėmesį, kad nepasitenkinimas dėl savivaldybių sveikatos centrų kūrimo užgožia teigiamus reformos aspektus, kai kurios jos dalys, pavyzdžiui, pacientų pavėžėjimo projektas ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) centralizavimas, jo nuomone, vykdomi tinkamai. „Reforma turi daug sričių, bet daugiausia diskusijų kyla dėl savivaldybės sveikatos centrų. Visos kitos dalys – pavėžėjimas, Greitosios medicinos pagalbos centralizavimas – daromos teisingai“, – susitikime su LSDP frakcijos nariais kalbėjo R. Adomaitis.
Tačiau savivaldybių sveikatos centrų kūrimas stringa, nes, anot R. Adomaičio, jis yra „niekaip nepamatuotas, nemotyvuotas, kad čia koks nors poveikis bus apart popierinio“.
Diskusijos dėl finansavimo ir pavėžėjimo paslaugų
Vis dėlto, su R. Adomaičiu negalėjo sutikti bendražygė, LMS valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. Ji kritikavo pavėžėjimo projektą, pradėtą įgyvendinti rugpjūčio pradžioje, teigdama, kad ši reformos dalis nėra tinkamai atidirbta dėl neaiškaus finansavimo. „Aš manau, kad šita reformos dalis nėra atidirbta todėl, kad neaišku, net koks bus skiriamas finansavimas. Pažadėta skirti 5–6 milijonus, bet, mano manymu, tai yra niekinis finansavimas“, – sakė A. Gerliakienė. Jos teigimu, Greitosios medicinos pagalbos poreikiams dar reikia papildomų 15 milijonų eurų.
A. Gerliakienė taip pat pabrėžė, kad nebuvo įvertinti savivaldybių pajėgumai finansuoti ir rūpintis pavėžėjimo paslauga. „Kuo neturtingesnė savivaldybė, tuo labiau ji turi rūpintis, kad jos pacientai būtų vežami į stambesnę savivaldybę, o stambesnė turi rūpintis savais. Tai čia tas neatitikimas finansinių pajėgumų nėra įvertinamas“, – teigė LMS valdybos pirmininkė.
Reformos kontekstas ir ateities perspektyvos
Sveikatos reforma apima rugpjūčio mėnesį pradėtą sveikatos centrų kūrimą, kuriuo siekiama, kad savivaldybėse būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo, jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas, turės priimti iki šių metų pabaigos. Tokiose centruose turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos. Jų spektras priklausys nuo savivaldybės dydžio.
Nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba oficialiai darbą pradėjo liepos 1 dieną, sujungdama 48 atskirai veikiančias GMP stotis į vieną tarnybą su būstine Kaune. Taip pat rugpjūčio pradžioje startavo pilotinis pavėžėjimo projektas 20-yje šalies savivaldybių, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą socialinių ar ekonominių priežasčių neturintiems asmenims. Nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje. Nepaisant teigiamų pokyčių, didėjantis medikų darbo krūvis ir diskusijos dėl reformos finansavimo rodo, kad sveikatos sistemoje dar laukia daug iššūkių, reikalaujančių skubių ir efektyvių sprendimų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.