Naujausi tyrimai atskleidžia, kad fiziniai pratimai gali būti ne tik geros fizinės formos garantas, bet ir galingas ginklas kovojant su Alzheimerio liga. Mokslininkai nustatė, kad reguliarus judėjimas mažina beta amiloido sankaupas smegenyse – baltymą, tiesiogiai siejamą su šios degeneracinės ligos išsivystymu. Nors tikslūs šio proceso mechanizmai dar tyrinėjami, Masačusetso bendrosios ligoninės tyrėjų komanda teigia radusi įrodymų, leidžiančių manyti, jog ateityje irisino terapija galėtų tapti perspektyvia kovos su Alzheimerio liga priemone.
Kas yra irisiną ir kodėl jis svarbus?
Irisinas yra iš raumenų kilęs hormonas, kurio kiekis organizme pastebimai padidėja po fizinio krūvio. Šis hormonas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant gliukozės ir lipidų apykaitą riebaliniame audinyje, taip pat didina energijos sąnaudas, spartindamas baltojo riebalinio audinio rusvėjimą. Jo aktyvumas po fizinio aktyvumo jau seniai intriguoja mokslininkus, ieškančius būdų, kaip išnaudoti natūralius organizmo procesus ligų prevencijai ir gydymui.
Mokslinis proveržis Alzheimerio ligos tyrime
Norėdami geriau suprasti irisino poveikį, tyrėjai pasitelkė išbandytą 3D ląstelių kultūrų Alzheimerio ligos modelį. Masačusetso ligoninės Genetikos ir senėjimo tyrimų skyriaus mokslininkai Se Hoon Choi ir Eun Hee Kim, kartu su savo kolegomis, įdiegė irisiną į šį modelį. Rezultatai buvo įspūdingi: „Nustatėme, kad gydant irisinu pastebimai sumažėjo amiloido beta patologija“, – teigė H. S. Choi, pabrėždamas didelį hormono potencialą.
Tyrimo metu atskleista ir daugiau detalių apie mechanizmus, kurie paaiškina teigiamą irisino poveikį. Mokslininkai nustatė receptorių, prie kurio jungiasi irisiną ir taip skatina ląsteles didinti neprilizino kiekį. Neprilizinas yra labai svarbus fermentas, nes jis skaido beta amiloidą. Eksperimentai su pelėmis, sergančiomis Alzheimerio liga, parodė, kad dėl fizinio krūvio padidėjęs neprilizino kiekis smegenyse lėmė beta amiloido sankaupų sumažėjimą.
Be to, ankstesni tyrimai įrodė, kad į pelių kraują sušvirkštas irisiną gali sėkmingai patekti į smegenis, o tai stiprina viltis dėl naujų gydymo būdų.
Viltis naujoms gydymo formoms
„Mūsų rezultatai rodo, kad irisiną lemia fizinio krūvio sukeltą neprilizino kiekio padidėjimą. Dėl to smegenyse sumažėja beta amiloido apnašų, o tai rodo, kad atsiveria naujas kelias terapijoms, skirtoms Alzheimerio ligos prevencijai ir gydymui“, – nurodė tyrimo autoriai. Šie atradimai žymi didelį žingsnį į priekį suprantant sudėtingus smegenų procesus ir galimai atveria duris efektyvesnėms intervencijoms.
Fiziniai pratimai – geriausias vaistas?
Fizinės terapijos gydytojas Nickas Voci, dirbantis su Alzheimerio liga sergančiais žmonėmis, teigia, kad naujo tyrimo duomenys tik dar kartą patvirtina esamus įrodymus apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Jis priduria, kad tyrimas gali paskatinti medicinos specialistus ieškoti vaistų, kurie imituotų fizinio aktyvumo poveikį, leidžiant išnaudoti irisino teikiamą naudą net tiems, kurie negali aktyviai sportuoti. Tiesa, iki tokios terapijos sukūrimo dar laukia ilgas tyrimų kelias.
„Tačiau aš teigčiau, kad tyrimo duomenys suteikia daugiau įrodymų, jog fiziniai pratimai gali padėti gydyti. Fiziniai pratimai yra vaistas“, – apibendrino N. Voci, primindamas, kad paprastas judėjimas lieka vienu efektyviausių ir prieinamiausių būdų palaikyti smegenų sveikatą ir galimai apsisaugoti nuo sunkių ligų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.