2021 metų liepą į pensiją išėjęs chirurgas T. P. Trezona pajuto stiprų pilvo skausmą, pykinimą ir staiga neteko daug svorio. Atsižvelgiant į jo amžių, lytį ir šeimos istoriją – jo motina mirė nuo kasos vėžio būdama 74 metų – tai buvo tikėtinas paaiškinimas, kodėl vyras įtarė, kad jam vėžys.
Kankinanti nežinomybė ir klaidingos prielaidos
Vyrui nuo krūtinės nukrito akmuo, nes tyrimas neparodė jokių vėžio požymių. Jo vidaus ligų gydytojas įtarė, kad simptomai yra galima reakcija į grūdus, o po kompiuterinės tomografijos atlikti kraujo tyrimai iškėlė įtarimų, kad vyras gali sirgti reta virškinimo trakto liga. Tačiau, kaip paaiškėjo po beveik dviejų mėnesių nuo operacijos, sekinančių simptomų priežastis pasirodė esą nė viena iš šių prielaidų.
Chirurgo atkaklus ir metodiškas požiūris į savo ligą, ištobulintas per ilgą mediko karjerą, leido atrasti neįprastą, bet lengvai išvengiamą ir pagydomą šio nerimą keliančio sveikatos sutrikimo priežastį.
Neaiškus skausmas viršutinėje pilvo dalyje prasidėjo liepos 13 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai vyras grįžo iš dviejų savaičių kelionės baidarėmis po Didįjį kanjoną. Skausmas sustiprėjo, pilvas atrodė išsipūtęs, vyrą pykino, jam buvo sunku valgyti. T. P. Trezona, į pensiją išėjęs 2020 m., pažymėjo, kad skausmas nebuvo pastovus – rytais jis būdavo silpnesnis, o dienai bėgant sustiprėdavo. Jis pradėjo kurti diferencinę diagnozę – galimų ligų, kurioms būdingi jo jaučiami simptomai, sąrašą – vieną svarbiausių gydytojų įrankių. „Tai daro chirurgai, – sakė jis. – Mes esame tie specialistai, kurie yra kviečiami į skubios pagalbos skyrių konsultuoti žmones, patiriančius stiprų pilvo skausmą.“ T. P. Trezona taip pat pradėjo pildyti simptomų dienoraštį, kad galėtų lengviau sekti savo ligos istoriją.
Nuo parazitų iki vėžio baimės
Pirminė hipotezė – kad jis susirgo parazito sukelta infekcine liga – buvo greitai paneigta. T. P. Trezona ir jo žmona Amy kelionės metu gėrė tą patį filtruotą vandenį, bet ji jautėsi puikiai. Be to, vyras neviduriavo, o šis simptomas yra kone pagrindinis tokių infekcijų rodiklis.
Kita hipotezė buvo daug pavojingesnė. T. P. Trezona per savo karjerą gydė daugybę pacientų, kurių virškinimo trakte buvo aptikti piktybiniai navikai. Negana to, jo paties motina mirė nuo kasos vėžio praėjus vos keliems mėnesiams nuo diagnozės. Moteriai tuomet buvo 74-eri.
T. P. Trezona buvo įsitikinęs, kad nedingstantis pilvo skausmas ir svorio kritimas – bent jau kol to nepaneigė tyrimai – buvo neabejotinas vėžio požymis. Kuo greičiau reikėjo atlikti kompiuterinę tomografiją, tačiau jo vidaus ligų gydytojas buvo užimtas iki pat rugpjūčio 2 d. Giliai sunerimęs, jis išsiuntė žinutę savo draugui gastroenterologui Jonathanui Gonenne‘ui, kuris tuo metu atostogavo Naujojoje Anglijoje.
Kitą dieną jie kalbėjosi telefonu apie T. P. Trezonos patiriamus simptomus. Gastroenterologas paskambino į ligoninę ir užsakė tyrimą, kuris turėjo įvykti rugpjūčio pradžioje. J. Gonenne‘as pamena nerimą dėl draugo: „Jis nėra vienas iš tų vyrukų, kurie mėgsta skųstis ar perdėti.“
Skubi pagalba ir stulbinantys kraujo tyrimai
Likus savaitei iki tyrimo, T. P. Trezoną staiga pradėjo kamuoti ypač skausmingi pilvo spazmai. Prasidėjus vienam tokių priepuolių, vyras suklupo ir nebesugebėjo atsikelti nuo vonios grindų. Vyras buvo nusilpęs, pilvas išsipūtęs ir nors pykino, jis negalėjo vemti. T. P. Trezonos žmona nusprendė kuo skubiau nuvežti vyrą į skubios pagalbos skyrių. Chirurgas tikėjosi, kad ten jam pavyks gauti būtiną tyrimą kiek greičiau.
T. P. Trezona prisimena slaugytoją ir gydytojo padėjėją, kurie paėmė kraujo mėginį ir užsakė laboratorinius tyrimus. Po daugiau nei keturių valandų priimamajame, kol prie jo vis dar nebuvo priėjęs nė vienas gydytojas, jis telefonu gavo savo kraujo tyrimo rezultatus. Visi rodikliai buvo geri, išskyrus vieną. Kraujyje buvo gerokai išaugęs eozinofilų, su ligomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių, skaičius. Tai gali reikšti alergiją, parazitinę infekciją arba vėžį.
Sužinojęs, kad gydytojo jam reikės palaukti dar kokias keturias ar penkias valandas, T. P. Trezona nusprendė grįžti namo. „Pamaniau, kad per artimiausias 24 valandas tikrai nemirsiu“, – sakė vyras. Jis nekarščiavo, skausmas silpnėjo, o bendras baltųjų kraujo kūnelių skaičius buvo normos ribose – visa tai leido paneigti didelės infekcijos ar žarnos perforacijos tikimybę.
Netikėti patarimai ir tolesni tyrimai
Kitą savaitę jis apsilankė pas savo šeimos gydytoją, kuris nekreipė dėmesio į padidėjusį eozinofilų kiekį ir liepė T. P. Trezonai pasidomėti apie mitybą be grūdų. Garsiai to nepasakė, bet vyrui nepatiko toks pasiūlymas: „Pats kvailiausias dalykas, kokį esu girdėjęs savo gyvenime.“
Jis vėl susisiekė su J. Gonenne‘u, kuris išrašė žarnyno susitraukimus sulėtinantį vaistą ir opijaus turinčių nuskausminamųjų. Nei vienas iš šių preparatų vyrui nepadėjo. T. P. Trezona buvo labai susirūpinęs, nes skausmas, pilvo pūtimas ir pykinimas stiprėjo – per mažiau nei mėnesį jis numetė maždaug septynis kilogramus. Tačiau apžiūrėjus vyro pilvą, gydytojai nepastebėjo nieko įtartina, o prieš šešis mėnesius atlikta kolonoskopija taip pat nerodė jokių pavojaus ženklų.
Rugpjūčio 2 d. T. P. Trezonai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, o tyrimo vaizdus vyras apžiūrėjo kartu su radiologu. „Buvau visai laimingas“, – komentuodamas gerus tyrimo rezultatus sakė vyras. Tačiau jis nepajuto visiško palengvėjimo, nes žinojo, kad kai kuriems pacientams vėžys yra aptinkamas tik operacijos metu.
Paslaptingas atradimas ir tobulas atitikmuo
Tuomet jis atkreipė dėmesį į Eozinofilinį gastroenteritą – retą lėtinę virškinimo ligą. J. Gonenne‘as suplanavo endoskopiją ir biopsiją, bet šie tyrimai taip pat neparodė jokių sutrikimų. Diagnozė buvo atmesta. T. P. Trezona jautėsi sutrikęs, nerimavo, kad gydytojai laiko jį „lengvai išprotėjusiu“. J. Gonenne‘as kreipėsi į kolegas iš „Mayo Clinic“, kurie rekomendavo kompiuterinės tomografijos enterografiją.
Rugpjūčio pabaigoje, likus savaitei iki magnetinio rezonanso tomografijos, T. P. Trezona staiga pasijuto: „Daug, daug geriau. Skausmas, pilvo pūtimas ir pykinimas staiga išnyko, aš vėl pradėjau valgyti.“ Jis jau norėjo atšaukti tyrimą, bet J. Gonenne‘as įtikino savo draugą vis tiek jį atlikti.
Iškart po procedūros J. Gonenne‘as paskambino T. P. Trezonai ir pasakė, kad nors jie neaptiko nieko, kas paaiškintų patiriamą skausmą, radiologas, visgi, pastebėjo kai ką neįprasto – nežinomą metalinį objektą kairėje viršutinėje vyro pilvo dalyje. Nors T. P. Trezonai 2020 m. buvo atlikta prostatos procedūra, kurios metu naudojama viela, ji buvo nemagnetinė. Viela T. P. Trezonos kūne buvo magnetinė. „Buvome visiškai sutrikę“, – tikino chirurgas. Liko du neišspręsti klausimai: iš kur atsirado ši viela ir kaip ji ten pateko?
„Įdomu, ar ji juda?“, – paklausė radiologas ir pasiūlė T. P. Trezonai atlikti dar vieną tyrimą. Jis atskleidė, kad viela pajudėjo kelis centimetrus. Negana to, vyro tulžies pūslėje buvo aptiktas mažas, kalcifikuotas tulžies akmuo, kuris anksčiau nebuvo pastebėtas.
„Dabar buvome tikrai priblokšti“, – prisiminė T. P. Trezona, kuris anksčiau neturėjo jokių tulžies pūslės problemų. Kitą naktį, praėjus kelioms valandoms po vakarienės, T. P. Trezona vėl pradėjo justi stiprų pilvo skausmą, pykinimą – vyras beveik dvi valandas vėmė be sustojimo. Tačiau šįkart jis puikiai žinojo, kas vyksta. Jo tulžyje susidarė uždegimas. Ūminį cholecistitą – tulžies pūslės uždegimą – dažnai sukelia tulžies akmenys, o ši liga paprastai yra gydoma pašalinant juos chirurginiu būdu. „Esu tai daręs šimtą kartų“, – sakė T. P. Trezona. Vyro amžius ir greitas svorio kritimas – maždaug 10 kilogramų per mažiau nei du mėnesius – pastūmėjo jį į aukštos rizikos susirgti šia liga grupę. T. P. Trezona nustojo valgyti riebalus, kad išvengtų skausmo pasikartojimo, ir užsiregistravo konsultacijai pas chirurgą.
J. Gonenne‘as prisiminė, kad prieš kelerius metus gydė pacientą, kuriam buvo nustatyta mikroskopinė stemplės perforacija: vyras netyčia prarijo vielos šerį nuo metalinio šepečio, naudojamo kepsninių grotelėms valyti. Nulūžęs vielos gabalėlis prilipo prie maisto ir liko nepastebėtas. J. Gonenne‘as įtarė, kad T. P. Trezona netyčia prarijo prie jo kepsnio prilipusią vielą, kuri nukeliavo žemyn stemple ir į skrandį, kur ji, migruodama per storą skrandžio sienelę, sukėlė skausmingus spazmus. Tulžies akmenys greičiausiai atsirado dėl staigaus svorio kritimo. Pats T. P. Trezona, kuris teigė niekada negirdėjęs, jog grilio šepečiai gali kelti pavojų, buvo pasiryžęs išsiaiškinti, ar būtent tai buvo jo ligos kaltininkas. Jam pavyko pirštu lengvai nutraukti vieną iš šepečio vielų.
Patvirtinimas ir perspėjimas kitiems
Rugsėjo 13 d. chirurgui, pašalinusiam T. P. Trezonos tulžies pūslę, pavyko ištraukti ir nedidelę pilvo audinio dalį, kurioje buvo įstrigusi ši dviejų centimetrų ilgio viela. Praėjus kelioms dienoms po operacijos, T. P. Trezona nunešė vielą, kurią jis nutraukė nuo savo grilio šepečio, į patologijos laboratoriją, kur ji buvo palyginta su iš jo skrandžio ištrauktu objektu. Ištyrus juos mikroskopu, buvo nustatyta, kad abu objektai yra tobulas vienas kito atitikmuo – ant abiejų netgi buvo aptikta sudegusio barbekiu padažo dalelių. „Tai buvo tiesiog neįtikėtina“, – sakė T. P. Trezona, kuris jau buvo spėjęs išmesti savo kepsninės šepetį.
Dabar jau pilnai pasveikęs T. P. Trezona tikino, kad šis du mėnesius trukęs išbandymas priminė jam apie kai kuriuos jo gydytus pacientus, sirgusius onkologinėmis ligomis. Jo išgyvenimai padėjo jam suprasti, kad skausmas, kurio šaltinio gydytojai nesugeba diagnozuoti, priverčia žmogų ne tik pasijausti vienišu, bet ir kelia baimę bei neviltį. „Prisimenu, kad vienu metu galvojau: „Tai mane pražudys, bet niekas nesugeba išsiaiškinti, kas man yra“, – pasakojo vyras. Tiesa, jis pridūrė, kad J. Gonenne‘o parama ir pagalba jam buvo neįkainojama.
J. Gonenne‘o nuomone, T. P. Trezonos atvejis parodė jam, kaip svarbu pačiam peržiūrėti tyrimų rezultatus ir kitus pirminius duomenis, o ne aklai priimti kitų gydytojų išvadas. „Tai labai svarbu, kai atvejai nėra tokie aiškūs“, – pažymėjo jis. „Thomasas tai daro genialiai, – sakė J. Gonenne‘as. – Jis visuomet atkreipia dėmesį į detales.“ J. Gonenne‘o teigimu, T. P. Trezonos ryžtas skatino jį toliau ieškoti atsakymo. „Tai tikrai nėra pirmas dalykas, apie kurį pagalvoji, kai sulauki paciento, kuris skundžiasi pilvo skausmu ir staiga mažėjančiu svoriu, – pastebėjo gastroenterologas. – Tikrai paklausčiau žmogaus, ar jis vartoja aspiriną ar kokius nors kitus vaistus, bet abejoju, ar užduočiau jam klausimą: „Ar jūs neseniai kepėte ką nors ant grotelių?“ Tačiau jis pridūrė: „Tai atvejis, kurio niekada nepamiršiu.“
Neseniai 72-ejų sulaukęs T. P. Trezona pasveiko, tačiau patirtis smarkiai sukrėtė. Dabar jis nori perspėti kitus apie dažnai nepastebimą pavojų ir taip išgelbėti juos nuo panašių ligų. „Aš žinau, kad turiu išskirtinę prieigą prie medikų bendruomenės bei žinias, kurių daugelis neturi, – sakė T. P. Trezona, gyvenantis Oregono valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). – Dauguma žmonių būtų kentėję daug ilgiau.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.