Miego problemos – didžiulė insulto grėsmė
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tiesą: kuo daugiau miego problemų patiriame, tuo didesnė tikimybė susidurti su insultu. Pagerinę miego kokybę, galime reikšmingai sumažinti šios sunkios ligos pavojų.
„Jeigu patiriate daugelį išvardytų simptomų, jūsų insulto rizika gali būti penkis kartus didesnė, palyginti su miego problemų neturinčiais asmenimis“, – teigia tyrimo autorė Christine McCarthy iš Golvėjaus universiteto (Airija).
Šias išvadas papildo ir kiti specialistai. Kristen Knutson, miego specialistė ir neurologijos docentė iš „Northwestern“ universiteto, pažymi, kad miego sutrikimai jau anksčiau buvo siejami su aukštu kraujospūdžiu ir kraujagyslių sutrikimais – pagrindiniais insulto rizikos veiksniais.
Miego sutrikimų įtaka organizmui
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trumpas, fragmentiškas miegas ar miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, didina insulto riziką, yra jų poveikis organizmo gebėjimui reguliuoti medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir uždegiminius procesus. Tai tvirtina dr. Phyllis Zee, „Northwestern“ medicinos mokyklos cirkadinės ir miego medicinos centro direktorė.
„Blogas miegas gali pakenkti natūraliam kraujospūdžio kritimui, kuris įvyksta miegant naktį, ir skatinti aukštą kraujospūdį – svarbų insulto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnį“, – elektroniniame laiške rašė dr. P. Zee. Ji priduria, kad kiti tyrimai taip pat sieja prastą miego kokybę su diabetu, širdies ligomis ir demencija.
Tyrimo rezultatai: kokia miego trukmė pavojingiausia?
Žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami daugiau nei 4 500 žmonių, dalyvavusių dideliame tarptautiniame „INTERSTROKE“ tyrime, duomenys. Beveik 1 800 dalyvių patyrė išeminį insultą (kai kraujo krešulys užblokuoja arteriją), o dar 439 – intracerebrinį kraujavimą (kai plyšta smegenų arterija).
Tyrimo rezultatai atskleidė aiškias tendencijas: žmonės, kurie miega mažiau nei penkias valandas per parą, insultu serga triskart dažniau nei tie, kurie miega bent septynias valandas – suaugusiems rekomenduojamą minimalų laiką. Tačiau ir per ilgas miegas kelia riziką: jeigu vidutinė miego trukmė viršija devynias valandas, insulto tikimybė padvigubėja.
Svarbu pažymėti, kad šie rezultatai išliko net ir atsižvelgus į kitus veiksnius, tokius kaip depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas ar fizinio aktyvumo stoka.
Kiti miego sutrikimai, didinantys insulto riziką
Ypatingą dėmesį mokslininkai atkreipė į miego apnėją – sutrikimą, kai žmogus kelis kartus per valandą nustoja kvėpuoti. Šis sutrikimas siejamas su trigubai padidėjusia insulto rizika. „Miego apnėja turi įtakos kraujo krešėjimui, o tai taip pat didina insulto riziką“, – paaiškina dr. P. Zee.
Knarkimas, dažnai būnantis negydomos miego apnėjos požymiu, taip pat kelia didelį pavojų: knarkiantys žmonės turi 91 proc. didesnę tikimybę patirti insultą. Net ir miegojimas dieną gali būti rizikos veiksnys. Tie, kurie snaudžia ilgiau nei valandą, patiria 88 proc. didesnę insulto tikimybę. Trumpesnis nei valandos miegas dieną, pasak tyrimo, nėra susijęs su padidėjusia rizika.
Svarbu atskirti sąsajas nuo priežastinio ryšio
Nors tyrimas rodo aiškias sąsajas, svarbu pabrėžti, kad jis atskleidžia koreliaciją, o ne priežastinį ryšį, sako dr. Andrew Freemanas, Denverio nacionalinės žydų sveikatos tarnybos širdies ir kraujagyslių prevencijos direktorius.
„Išlieka klausimas: ar prastos kokybės miegas sukelia insultą, ar tai susiję su kitais blogais sveikatos įpročiais, kurie gali padidinti insulto riziką? – svarsto A. Freemanas. – Galbūt žmonės patiria daug streso, vartoja per daug kofeino, todėl sunkiai užmiega, arba mažai sportuoja, kas, žinia, gerina miego kokybę. Sunku išskirti visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos.“
Kaip pagerinti miego kokybę ir sumažinti riziką?
Vis dėlto, geros miego higienos laikymasis, sveika mityba ir reguliari mankšta yra pagrindiniai būdai sumažinti insulto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pabrėžia A. Freemanas. Jis rekomenduoja siekti septynių valandų nepertraukiamo miego kasnakt.
Dr. P. Zee pataria teikti pirmenybę nuolatiniam 7–8 valandų nepertraukiamam miegui kiekvieną naktį, laikantis pastovaus miego ir kėlimosi ritmo kasdien, net ir savaitgaliais. Reguliarus buvimas natūralioje šviesoje rytais ir po pietų taip pat gali pagerinti miego kokybę. Jei kankina knarkimas, nemiga ar nuolatinis mieguistumas dienos metu, būtina pasikonsultuoti su miego specialistu.
Miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui ir intymumui. „Nežiūrėkite televizoriaus, neskaitykite knygų ir nedirbkite šiame kambaryje“, – pataria A. Freemanas. Jis taip pat siūlo šalia lovos laikyti užrašų knygelę mintims, o nerimą malšinti meditacija.
Bent tris valandas iki miego nevartokite alkoholio ir nevalgykite, kad išvengtumėte virškinimo sutrikimų, galinčių pažadinti. „Taip pat svarbu mankštintis, geriausia ryte, – pridūrė A. Freemanas. – Vienintelis vaistas, kuris visada veikia, yra gyvenimo būdo gerinimas, ugdant sveikus įpročius.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.