Lietuvoje pristatyti naujausi realaus pasaulio duomenys apie širdies, inkstų ir metabolinių ligų (ŠIMS) paplitimą bei biomarkerius, galinčius kardinaliai pakeisti ankstyvą diagnostiką. Mokslininkų tyrimas, apėmęs daugiau kaip 920 tūkst. suaugusių Lietuvos gyventojų, atskleidė nerimą keliančią situaciją: daugelis žmonių rizikuoja savo gyvybe, nes neatlieka esminių tyrimų.
Šokiruojantys duomenys: kas trečias virš 40 m. lietuvis didelės rizikos grupėje
Tyrimo rezultatai rodo, kad trečdalis vyresnių nei 40 metų asmenų jau yra pažengusios, t.y., 4 stadijos, ŠIMS, kai širdies, inkstų ir metabolinės ligos persidengia ir lemia didžiausią mirtingumo riziką. Dar labiau stebina tai, kad inkstų pažeidimo (albuminurijos) ir širdies pažaidos (NT-proBNP) žymenų tyrimai Lietuvoje naudojami per retai. Net 23 procentai tiriamųjų apie gresiančią riziką nežinojo, nes ankstyva diagnostika išlieka fragmentiška. Inkstų funkcijos rodikliai (eGFR) rizikos grupėms tiriami retai (9 proc. tiriamųjų), o širdies apkrovos žymuo (NT-proBNP) atliekamas tik pavieniais atvejais (4,9 proc. tiriamųjų).
Pagrindinės ŠIMS priežastys ir tyliai besivystantys inkstų sutrikimai
Mokslininkų teigimu, dažniausiai pasitaikančios ŠIMS priežastys – nutukimas (21,2 proc.) ir 2 tipo cukrinis diabetas (17,2 proc.), o tarp širdies komplikacijų pirmauja širdies nepakankamumas (25,4 proc.). Vilniaus universiteto Nefrologijos klinikos profesorius Marius Miglinas pabrėžia: „Inkstų funkcijos sutrikimai dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl pacientai pas gydytojus atvyksta per vėlai – neretais atvejais jau pažeista ir širdis. Šie organai veikia kaip vienas mechanizmas: vieno gedimas greitai paveikia kitą.“
Ankstyva diagnostika – raktas į sveikesnę ateitį
Profesorius Marius Miglinas akcentuoja, kad paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti pokyčius dar prieš atsirandant simptomams ir taip padėti išvengti sunkių komplikacijų. Jis ragina stiprinti ankstyvą diagnostiką, glaudų šeimos gydytojų ir specialistų bendradarbiavimą bei plačiau taikyti inkstų ir širdies pažaidos žymenų tyrimus. „Laiku pastebėta liga – tai išvengtas dializės poreikis, širdies priepuolis ar insultas.
Ankstyva diagnostika – raktas į sveikesnę ateitį, todėl pacientus kviečiame aktyviau domėtis savo sveikata ir prašyti profilaktinių tyrimų, ypač turintiems antsvorį, cukrinį diabetą ar hipertenziją“, – apibendrina prof. Marius Miglinas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologė prof. dr. Indrė Čeponienė atkreipia dėmesį, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų visuomenėje gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ji priduria: „Tyrimas parodė, kad vienas iš trijų asmenų, virš 40 metų amžiaus, turi bent vieną širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligą, o net 15 proc. asmenų sirgo mažiausiai dviem ligomis. Deja, Lietuvoje šių tyrimų prieinamumas vis dar per siauras.“
Kodėl tyrimai vis dar sunkiai prieinami ir ką siūlo Seimas?
Nors šeimos gydytojai gali tirti natriurezinių peptidų koncentraciją nuo 2023 m., tai atliekama ne dažniau kaip kartą per metus ir tik pacientams, jaučiantiems neaiškios kilmės dusulį. Tačiau širdies nepakankamumas gali pasireikšti ir kitais simptomais, pavyzdžiui, nuovargiu ar kulkšnių patinimu. Todėl tyrimų atlikimą riboja kompensavimo tvarka, be to, būtina ir sveikatos priežiūros specialistų edukacija apie šio tyrimo naudą.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė pabrėžia, kad būtina atvirai kalbėti apie tikrąją ŠIMS situaciją. Pasak jos, visuomenė nepakankamai informuota apie problemos mastą ir prevencijos programas. „Labai svarbu užtikrinti, kad biomarkerų tyrimai būtų apmokami šeimos medicinos grandyje – tai suteiktų galimybę ligas nustatyti daug anksčiau, o pacientams užtikrintų lengvesnį ir efektyvesnį gydymo kelią“, – teigia L. Šukytė-Korsakė.
Pacientų atstovai ragina veikti: ne skaičiai, o gyvybės
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė atkreipė dėmesį, kad kalbama ne apie statistiką, o apie žmonių gyvybes ir jų gyvenimo kokybę. „Mūsų asociacijos tikslas – atstovauti pacientams ir siekti, kad ligos būtų diagnozuojamos laiku, gautų tinkamą gydymą ir galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Tokios įžvalgos tiesiogiai prisideda prie geresnės pacientų priežiūros, padeda formuoti sveikesnės visuomenės viziją ir leidžia priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – apibendrino A. Degutytė, dėkodama gydytojams už jų milžinišką darbą ir indėlį į daugybės gyvybių išgelbėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.