Varėnos rajone nukritęs bepilotis orlaivis, sukėlęs didžiulį susirūpinimą ir spekuliacijas, priklausė Ukrainai. Tai patvirtino Vyriausybės vadovė I. Ruginienė, pabrėždama, kad dronas nuklydo vykdant Ukrainos operaciją prieš Rusiją. Incidentas sukėlė diskusijas apie Lietuvos oro erdvės apsaugos spragas ir šalies pasirengimą.
Incidentas ir premjerės patvirtinimas
Pirmadienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs ir Varėnos rajone nukritęs dronas iš pradžių kėlė daug klausimų. Kariniai radarai objekto nebuvo užfiksavę, o tarnybos apie incidentą sužinojo tik popiet. Į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos tarnybos, aktyvuotas planas „Skydas“, teritorija apsaugota. Premjerė I. Ruginienė paaiškino situaciją:
„Šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas, ir jis susijęs su operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galime tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas. Į situaciją buvo nedelsiant sureaguota, suveikė visos numatytos procedūros, teritorija apsaugota, įvykio vietoje dirbo atsakingos tarnybos kartu su kariuomene.“
Šiuo metu vyksta tyrimas, analizuojami surinkti duomenys. Pasak Vyriausybės vadovės, konkretesnės išvados bus pateiktos vėliau. I. Ruginienė taip pat paragino susilaikyti nuo spekuliacijų apie drono tipą, pavyzdžiui, „Shahed“:
„Kol kas tokios prielaidos nėra patvirtintos, todėl spekuliuoti būtų neatsakinga. Turime aiškiai įvardinti, kad tai nėra lokalus incidentas – tai yra platesnės saugumo realybės dalis, Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą sukuria papildomas rizikas visam regionui ir tokio pobūdžio incidentai tampa sunkiau prognozuojami.“
Kreipimasis į visuomenę ir oro gynybos spragos
Ministrė pirmininkė dėkojo visuomenei už budrumą ir greitą reagavimą, ragindama ir toliau nedelsiant informuoti tarnybas, pastebėjus įtartinus objektus. Ji pabrėžė civilinės visuomenės vaidmens svarbą saugumo sistemoje ir perspėjo neplatinti nepatikrintos informacijos.
Paklausta apie tai, kodėl tarnybos neužfiksavo drono, kurį girdėjo gyventojai, I. Ruginienė pripažino, kad reakcija įvyko gavus signalą. Ji atskleidė esminius Lietuvos oro gynybos iššūkius:
„Šiai dienai prioritetine tvarka dirbame ties stipresne oro gynybos sistema, ir šių metų gale, labai tikimės, kad turėsime didesnius ir geresnius pajėgukus identifikuoti dronus, kurie juda ne taip aukštai, kaip mes esame įpratę, ir tai, matyt, užpildys tas spragas, kurias turėjome iki šiol.“
Premjerė pažymėjo, kad reikiamų gynybos sistemų įsigijimas yra sudėtingas procesas, o pakankamo kiekio tikimasi sulaukti tik 2030 metais. Nors biudžetas gynybai yra rekordinis, pasauliniai pramonės pajėgumai stabdo greitesnį įsigijimą:
„Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai norėčiau, kad gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum nueiti ir išsirinkti tai, ko tau reikia, ir nusipirkti. Deja, pasaulyje taip nėra. Įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios.“
Kariuomenės ir ministerijos įsipareigojimai
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pripažino, kad esami tempai netenkina, tačiau pabrėžė objektyvius niuansus, nuo kurių priklauso įsigijimo procesas. Jis užtikrino, kad operaciniai reikalavimai įrangai yra pateikti, ir pusei milijardo eurų numatyti įsigijimai vyksta pagal realias galimybes.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad išvyksta į Ukrainą siekdamas spartinti technologijų įsigijimą, bendrų projektų pradžią ir galimybę stiprinti Lietuvos oro erdvės stebėjimo bei gynybos sistemas.
Šiuo metu teisėsaugos tarnybos toliau renka įkalčius ir saugo teritoriją. Sprogmenų nerasta, tačiau tai, kariuomenės atstovo teigimu, nereiškia, kad jų negalėjo būti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.