Lietuvos visuomenę sujaudinęs incidentas Varėnos rajone gavo oficialų patvirtinimą – premjerė I. Ruginienė pranešė, kad šalyje nukritęs bepilotis orlaivis buvo ukrainietiškas. Pasak Vyriausybės vadovės, dronas atklydo vykdant Ukrainos operaciją prieš Rusiją ir buvo nuklydęs nuo kurso.
Incidento aplinkybės ir tarnybų reakcija
„Šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas, ir jis susijęs su operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galime tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas“, – teigė premjerė. Ji patikino, kad į situaciją buvo nedelsiant sureaguota, suveikė visos numatytos procedūros, teritorija apsaugota, o įvykio vietoje dirbo atsakingos tarnybos kartu su kariuomene. Gavus signalą, buvo įvestas planas „Skydas“ ir apribota teritorija.
Nors pirmadienio naktį į Lietuvą įskridęs objektas radarų nebuvo užfiksuotas, apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienio popietę iš visuomenės. Šiuo metu dėl įvykio vyksta tyrimas, renkami įkalčiai ir detalės, analizuojami duomenys. Kol kas sprogmenų rasta nebuvo, tačiau kariuomenės atstovai neatmeta galimybės, kad jų galėjo ir būti.
Įspėjimai dėl spekuliacijų ir platesnis kontekstas
I. Ruginienė griežtai paragino susilaikyti nuo spekuliacijų dėl drono tipo, pavyzdžiui, ar tai galėjo būti „Shahed“. „Kol kas tokios prielaidos nėra patvirtintos, todėl spekuliuoti būtų neatsakinga“, – pabrėžė premjerė. Ji akcentavo, kad šis incidentas nėra lokalus, o yra platesnės saugumo realybės dalis. „Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą sukuria papildomas rizikas visam regionui ir tokio pobūdžio incidentai tampa sunkiau prognozuojami“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Ministrė pirmininkė kreipėsi ir į visuomenę, dėkodama už budrumą ir greitą reagavimą. Ji paskatino gyventojus nedelsiant informuoti pagalbos tarnybas, jei kyla koks įtarimas, užfiksuotas įtartinas objektas ar judesys.
Taip pat ji paragino neplatinti nepatikrintos informacijos ar vaizdų viešojoje erdvėje, pabrėždama, kad „civilinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį, reaguodama ir operatyviai perduodama informaciją“.
Lietuvos oro gynybos pajėgumų iššūkiai ir ateities planai
Kylant klausimams, kaip galėjo suveikti visos procedūros, jei droną girdėjo tik žmonės, o tarnybos jo nefiksavo, premjerė paaiškino, kad tarnybos reagavo vos tik gavus signalą. Ji pripažino spragas ir nurodė, kad šiuo metu prioritetine tvarka dirbama ties stipresne oro gynybos sistema. „Šių metų gale, labai tikimės, kad turėsime didesnius ir geresnius pajėgukus identifikuoti dronus, kurie juda ne taip aukštai, kaip mes esame įpratę, ir tai, matyt, užpildys tas spragas, kurias turėjome iki šiol“, – teigė I. Ruginienė.
Visgi, reikiamų gynybos sistemų įsigijimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Premjerė pajuokavo, kad norėtų, jog tai būtų „prekybos centras“, kur galima greitai įsigyti reikalingų priemonių. „Deja, pasaulyje taip nėra. Įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios“, – konstatavo ji. Nors Vyriausybė gynybai jau užtikrino rekordinį biudžetą, įsigijimus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai. Pirmosios reikiamos priemonės į Lietuvą atvyks jau šįmet, tačiau pakankamą jų kiekį tikimasi turėti tik 2030 metais.
Kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro perspektyva
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sutiko, kad situacija nėra lengva. „Kas buvo dešimtmečiais nedaroma arba daroma taip fragmentiškai, mes turime padaryti per keletą mėnesių ar keletą metų“, – kalbėjo vadas. Jis pripažino, kad jį, kaip ir bet kurį pilietį, netenkina tokie tempai, ir jis norėtų „jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją“. Nepaisant objektyvių niuansų, kariuomenė pateikė visus operacinius reikalavimus, skirta pusė milijardo eurų įsigijimams, kurie išdėlioti laike pagal realius gebėjimus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad išvyksta į Ukrainą. Vizito tikslas – spartinti technologijų įsigijimą, bendrų projektų pradžią bei stiprinti Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemas. „Į Ukrainą vykstame su tikslu greičiau spartinti tiek technologijų įsigijimą, tiek bendrų projektų startą ir galimybę stiprinti mūsų oro erdvės tiek stebėjimą, tiek galimybę apsiginti“, – patikino ministras.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.