Seimas pritarė kontroversiškam Kapčiamiesčio karinio poligono plėtros projektui, kuris, kaip teigiama, yra būtinas stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus ir priimant sąjungininkų pajėgas. Nepaisant to, balsavimas atskleidė nuomonių skirtumus net valdančiojoje koalicijoje, o diskusijas lydėjo visuomenės protestai.
Valdančiosios daugumos susiskaldymas: kas balsavo „prieš“ ir susilaikė?
Projektas sulaukė nemažai pasipriešinimo iš valdančiosios koalicijos atstovų. Prieš balsavo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai: Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Taip pat „valstiečių“ frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Visi paminėtieji priklauso valdančiajai daugumai.
Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat demokratas Linas Urmanavičius. Kai kurie valdančiosios daugumos nariai, ypač iš „Nemuno aušros“, balsavo „kojomis“ – buvo salėje, bet mygtuko nespaudė.
Įdomu, kad dalis „aušriečių“ projektą palaikė: „už“ balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys, taip pat ir valstietis Dainius Gaižauskas, kuris, nepaisant to, turėjo nemažai kritikos visam procesui.
Gynybos ministro Roberto Kauno argumentai ir kritika
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė poligono būtinybę augančiai Lietuvos kariuomenei ir atvykstančiai Vokietijos brigadai. „Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – teigė ministras. Jis lygino kario profesionalumą su chirurgo, akcentuodamas praktikos svarbą.
Tačiau ministrui teko atremti aštrius klausimus iš savo koalicijos partnerių. „Nemuno aušros“ narys Aidas Gedvilas suabejojo, ar poligonas yra didžiausias prioritetas, kai Lietuvos oro erdvę kerta dronai. „Po vakarykščio incidento Varėnos rajone, kai sudužo ir oro gynybos sistemos nepastebėjo, nenumušė drono, eilinį kartą turbūt susidaro įspūdis, kiek spragų turi Lietuvos oro gynybos sistema“, – svarstė A.
Gedvilas, keldamas klausimą dėl prioritetų teisingumo.
Dainius Gaižauskas kritikavo projekto rengimą ir komunikaciją. „Gaila, kad tenka apgailestauti, kaip jūs parengėte šį įstatymo projektą. Tiek nerimo sukėlėte ir įtampos, nors puikiai žinome, kad kariuomenei šis tikslas tikrai buvo svarbus ir mes privalėjome jį atlikti kokybiškai“, – sakė parlamentaras. Jis tvirtino, kad informaciją reikėjo rinktis iš viešosios erdvės, o ministras esą nesiteikė ateiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. R. Kaunas atsakė, kad įstatymas yra optimalus, o informacija bendruomenėms buvo teikiama nuolat, tik galimai dėl jautrių aplinkybių ne visada norima jos girdėti.
Visuomenės protestai ir parlamentarų įspėjimai
Kapčiamiesčio poligono klausimas sukėlė didelį vietos gyventojų pasipriešinimą. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė apsilankė Seime, o prieš vidurdienį Seimo balkone pasirodė protestuotojų grupė su baltais raiščiais ant akių, kuriuos užsidėjo krašto apsaugos ministrui stojus prie tribūnos.
Tomas Domarkas ragino kolegas pagalvoti, ar buvo išklausyta visuomenės nuomonė. „Manau, kad šiandien supriešinome visuomenę, neatsakydami į visus klausimus ir neužtikrindami tam tikrų atsakymų“, – sakė jis, sulaukdamas protestuotojų aplodismentų.
Valstietis Valius Ąžuolas taip pat aštriai kritikavo procesą, teigdamas, kad „einama buldozeriu“, ir kad namų darbai nebuvo padaryti. „Bus buldozeriu nuvažiuota ir pasitvirtins šūkis, kad daugiau gynybos pinigų į betoną, daugiau betono, ir kažkas labai gerai tuos betono pinigus įsisavins“, – teigė V. Ąžuolas.
Ką siūlo poligono plėtros projektas?
Įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių bendras plotas sudarytų 14,6 tūkst. hektarų. Maždaug du trečdaliai teritorijos bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms ir administraciniams pastatams. Šioje dalyje esančių 77 sodybų savininkai galės rinktis: pasilikti arba per 60 mėnesių parduoti turtą valstybei supaprastinta tvarka.
Karinio poligono funkcija su kovinio šaudymo zonomis bus koncentruota vakarinėje dalyje prie Lenkijos sienos, kur yra 13 sodybų. Šis privatus nekilnojamasis turtas ir verslai bus išperkami pagal patvirtintą įstatymą, o individualias vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai. Gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala, siekianti 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą. Mokomojoje zonoje esančių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų.
Brigados dydžio poligonas kuriamas siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.