Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda griežtai sudrausmino premjerę Ingridą Ruginienę, pabrėždamas, kad ji neturėtų komentuoti jo pasisakymų iš uždarų susitikimų, kuriuose buvo diskutuojama ir apie Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą. Šalies vadovas pakartojo, kad atstovybė gali būti pavadinta Taipėjaus ar kitu pavadinimu, tačiau tai yra abipusis klausimas, susijęs tiek su atstovybę priimančia valstybe, tiek su pačia atstovybe, kurios pirminis pavadinimas buvo skirtingas.
Taivaniečių atstovybės dilema: arba pavadinimas, arba nieko
G. Nausėda įspėjo, kad diskusijos dėl galimų atstovybės pavadinimo pokyčių gali iškelti naują ir itin aiškią dilemą: „Turime konstatuoti, kad iškils labai aiškus klausimas – arba Taivaniečių atstovybė apskritai, arba jokios atstovybės. Taip gali atsitikti“, – pabrėžė prezidentas. Jis priminė, kad Taivano atstovybės pavadinimo klausimas buvo išspręstas prieš keletą metų ir buvo tam tikras Taivano iškovojimas tarptautiniuose santykiuose, kurį dabar kvestionuoti yra rizikinga.
Premjerės pozicija ir prezidento atsakas
Anksčiau premjerės I. Ruginienės pasisakymai viešojoje erdvėje užminė mįslę dėl tikrosios prezidento ir užsienio reikalų ministro nuomonės apie Taivaniečių atstovybę ir galimą pavadinimo keitimą. Vyriausybės vadovė teigė nematanti problemos keisti Pekino įniršį įžiebusio Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Visgi, nei šalies vadovas G. Nausėda, nei ministras Kęstutis Budrys viešai to nėra kalbėję. Priešingai – prezidentas yra teigęs, kad sprendimas dėl atstovybės pavadinimo yra Taivano rankose, o K. Budrys aiškino, jog svarbu apsaugoti „tam tikrus pamatinius principus“.
Nepaisant to, I. Ruginienė patikino, kad vasarį vykusiame susitikime Prezidentūroje G. Nausėda pritarė visoms jos anksčiau išsakytoms pozicijoms dėl Taivaniečių atstovybės. „Susitikime pritarė toms pozicijoms, kurios ir buvo anksčiau išsakytos“, – tvirtino premjerė.
Lietuvos santykiai su Kinija: jokių ultimatyvių reikalavimų
Prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie viešojoje erdvėje kylančias diskusijas dėl Lietuvos santykių su Kinija, teigė, kad šis klausimas kartais įgyja „įvairias potekstes“. Jis pabrėžė, jog Lietuva siekia išsaugoti dalykiškus santykius tiek su Taipėjumi, tiek su Pekinu, tačiau Vilniaus pozicija yra aiški: Lietuva nėra pasirengusi sutikti su Kinijos keliamomis sąlygomis santykių gerinimui. „Mes tikrai nesame pasirengę bet kokiomis sąlygomis arba su ištiesta ranka priimti ultimatyvius reikalavimus“, – aiškino šalies vadovas, pridurdamas, kad dvišalius santykius būtų galima laipsniškai gerinti ir grąžinti aukštesnį diplomatinio atstovavimo lygį, pavyzdžiui, per geranoriškumo demonstravimą ir diplomatinių atstovų rango kėlimą.
Neišnaudotas bendradarbiavimo potencialas su Taivanu
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad bendradarbiavimo su Taivanu potencialas iki šiol nebuvo išnaudotas pilnai. „Galėjome pasiekti kur kas daugiau, nei pasiekėme“, – teigė jis. Anot prezidento, šis potencialas buvo išnaudotas tik labai maža dalimi. Vienas iš užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio uždavinių yra pamėginti šį potencialą atskleisti, pirmiausiai, per tam tikrų programų kūrimą, kurios aiškiai atspindėtų taivaniečių įsipareigojimus ir planus, bei leistų vykdyti aiškų tokio plano įgyvendinimo monitoringą.
Institucinė konkurencija ir du pasitarimai vienu metu
Nors G. Nausėda sudrausmino premjerę dėl pasisakymų apie Taivaniečių atstovybę, jis patikino neturintis esminių priekaištų I. Ruginienei dėl jos retorikos ir pozicijų užsienio politikos klausimais. „Kažkokių esminių priekaištų neturiu, retorikos kartais pasitaiko įvairios. Kol kas, man atrodo, pagrindiniais klausimais, esminiais klausimais mes sutariame. Jeigu pradėsime nesutarti, aš būsiu pirmas, kuris jums tai pasakys“, – patikino prezidentas.
Tuo pat metu Prezidentūroje Seimo frakcijų vadovai diskutavo užsienio politikos klausimais, kol Vyriausybėje posėdžiavo Nacionalinio saugumo taryba, aptarianti situaciją dėl Varėnos rajone nukritusio ir sprogusio, kaip įtariama, drono. Opozicijos atstovai išreiškė nuostabą dėl šio sutapimo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad atrodo, jog G. Nausėda ir I. Ruginienė „jau nebegali susėsti prie vieno stalo“. Jis paragino liautis ginčytis ir imtis konkrečių veiksmų dronų detekcijos sistemoms diegti.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo situaciją, teigdama, kad skirtinguose susitikimuose tuo pačiu metu demonstruojamas negebėjimas dirbti vieningai: „Toks antklodės tampymas rodant, kas svarbesnis, labiausia kenkia tiems, kuo iš tiesų turėtų rūpintis abi institucijos – Lietuvos žmonių saugumui.“ Pagal pirminį planą, premjerė turėjo dalyvauti susitikime Prezidentūroje, tačiau incidentas su dronu pakeitė jos planus.
Prezidentas neįžvelgia tiesioginės konkurencijos
Atsakydamas į opozicijos nuogąstavimus dėl prezidento ir premjerės konkurencijos, G. Nausėda tvirtino, jog rungtyniavimo nėra. „Konkurencija būtų tada, jeigu mes būtume skyrę susitikimus absoliučiai tai pačiai temai. Mūsų renginys buvo paskelbtas jau prieš gerą savaitę ir buvo iš anksto labai gerai žinomas – ir jo turinys, ir jo klausimai“, – aiškino šalies vadovas. Jis pabrėžė, kad Prezidentūros susitikimas buvo skirtas aptarti užsienio politiką su skirtingų frakcijų vadovais, siekiant geriau atliepti Lietuvos interesus ir išsiaiškinti požiūrių skirtumus. „Buvo skirtingo pobūdžio du susitikimai, tiesioginės konkurencijos šituo aspektu aš neįžvelgiu“, – reziumavo G. Nausėda.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.