Vien prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas ar didelis aukštos cholesterolio koncentracijos paplitimas negali paaiškinti, kodėl lietuviai taip dažnai ir taip sunkiai serga širdies ligomis. Priežasčių turi būti daugiau, teigia specialistai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) anksčiau atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad vidutinio amžiaus Lietuvos vyrai 4 kartus dažniau serga širdies ligomis nei jų bendraamžiai švedai.
Minėto tyrimo metu buvo išmatuotos rytinės „streso hormonu“ vadinamo kortizolio koncentracijos seilėse. Pastebėta, kad streso hormono lygis lietuvių organizmuose yra daug didesnis. Visgi, dr. Eglė Mazgelytė paaiškina, kad tokiu būdu pamatuotas buvo tik momentinis patiriamo streso lygis. Jai drauge su kolegomis kilo mintis ištirti lietuvių patiriamo sveikatai žalingo lėtinio streso lygį ir patikrinti, ar jo negalima susieti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent apie tai ir buvo praėjusį rudenį VU MF E. Mazgelytės apginta disertacija.
Pasirodo, lėtinį stresą galima susieti su didesne liemens apimtimi, kūno masės indeksu, aukštesniu arteriniu kraujo spaudimu, didesne mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje. Tai reiškia didesnę nutukimo, hipertenzijos, cukrinio diabeto riziką, kartu auga tikimybė, jog išsivystys širdies ir kraujagyslių liga, įskaitant miokardo infarktą ir insultą.
Streso poveikis organizmui: kada jis tampa žalingas?
– Apie stresą kalbama nevienareikšmiškai. Kartais sakoma, kad jis gali būti naudingas. O kada stresas tampa žalingu?, – paklausėme E. Mazgelytės.
– Stresas yra normalus reiškinys. Paprastai kalbant, tai – organizmo pusiausvyros sutrikdymas dėl psichosocialinių ar fizinių veiksnių. Įprastai tai padeda prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų.
Stresas skirstomas į sveikatai kenkiantį ir neigiamai veikiantį „distresą“ bei naudingą „eustresą“, kuris padidina motyvaciją ko nors siekti ir netgi gerina gyvenimo kokybę. Ūminis stresas yra naudingas, nes jis tarsi „pabudina“ mūsų organizmą, išsiskyręs adrenalinas padeda sutelkti jėgas, padidina širdies susitraukimų dažnį, pakelia gliukozės koncentraciją kraujyje.
Įsijungia „fight or flight“, lietuviškai – „kovok arba bėk“ reakcija. Tai gerai, nes padeda žmogui įveikti sudėtingą, stresą sukėlusią situaciją.
Kai stresas trunka ilgiau, įsijungia kiti mechanizmai, išskiriamas kortizolis, kuris lemia ilgalaikius, žalingus organizmo pokyčius.
Tiesa, optimalus streso lygis priklauso nuo žmogaus individualios streso tolerancijos, kurią sąlygoja įgimti ir įgyti fiziologiniai bei elgsenos veiksniai.
Lėtinio streso simptomai ir jo žala sveikatai
– Kokie simptomai rodo, kad žmogus patiria ilgalaikį stresą?
– Specifinių požymių nėra. Kortizolis pasižymi labai plačiu biologiniu poveikiu, veikia įvairias organizmo sistemas: slopina lytinių ir augimo hormonų išsiskyrimą, jo poveikis siejamas su kaulinio audinio silpnėjimu, tyrimai parodė aukštesnės kortizolio koncentracijos sąsają su didesne metabolinio sindromo išsivystymo rizika.
Taip pat nustatyta kortizolio įtaka imuninei sistemai. Dėl to daugiau streso patiriantys žmonės yra imlesni infekcijoms. Atlikta daug tyrimų, kad dėl streso žmonės dažniau serga įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Įdomu, kad kortizolis siejamas su pokyčiais smegenų struktūrose. Pavyzdžiui, pakitimai hipokampe, manoma, turi įtakos atminčiai. Todėl daugiau streso patiriantys žmonės gali pastebėti atminties sutrikimus.
Inovatyvus tyrimas: streso matavimas plaukuose
– Kokia buvo Jūsų atlikto tyrimo eiga?
– Mūsų tiriamieji buvo jauni ir vidutinio amžiaus vyrai bei vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Visi jie lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre. Sąmoningai rinkomės sąlyginai sveikus, lėtinių ligų neturinčius pacientus ir nagrinėjome jų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Buvo paimti plaukų mėginiai, ištirti lipidų, angliavandenių apykaitos rodikliai, uždegiminiai bei oksidacinio streso žymenys. Šio darbo išskirtinumas, kad radome būdą objektyviai įvertinti streso lygį. Dažnai tyrimuose naudojami klausimynai yra validuoti, bet atspindi subjektyvų žmogaus jausmą. Tyrimo dalyvių paprašėme užpildyti streso vertinimo klausimynus, bet jų atsakymai nekoreliavo su laboratorijoje gautais duomenimis, t.y. kortizolio koncentracija plaukuose.
Įprastai laboratorijoje tiriamas steroidinių hormonų lygis kraujyje. Tačiau plaukų tyrimai pranašesni tuo, kad plaukas pasižymi ilgalaike atmintimi. Kraujyje cirkuliuojantis kortizolis per plauko folikule esančius kapiliarus nuolat patenka į plauko vidines struktūras.
Paėmę 3 centimetrų ilgio plauką (reikalinga prie pat galvos odos esanti plauko dalis) galime įvertinti kortizolio išsiskyrimą per pastaruosius 3 mėnesius. Rėmėmės teorine prielaida, kad per mėnesį žmogaus plaukas paauga vieną centimetrą. Tuo metu kraujo tyrimas parodo tik kortizolio lygį kraujyje tą konkrečią akimirką, kai paimamas mėginys. Net adatos dūrio baimė gali sukelti stresą, kuris paskui matosi tyrimo rezultatuose. Kai tiriamas kraujas, įtakos turi net tai, kokiu paros metu paimamas ėminys. Tiriant žmogaus plauką, nereikia dėl to rūpintis, galime jį nukirpti bet kuriuo paros metu, vis tiek sužinosime suminį per 3 mėnesius patirto streso lygį.
Tokio pobūdžio tyrimams tinka ne ilgesnė nei 6 centimetrų plauko dalis. Nuo plauko šaknies labiau nutolę plauko segmentai yra labiau veikiami aplinkos veiksnių – saulės ultravioletinės spinduliuotės ir plaukų priežiūros priemonių, todėl tolimesniuose plauko segmentuose streso hormonai gali „išsiplauti“ iš plauko. Nusprendėme, kad 3 centimetrų plauko užteks žmogaus patirto lėtinio streso lygiui įvertinti.
Tyrimo išvados: lėtinis stresas ir širdies ligų rizika
– Ką pavyko išsiaiškinti tyrimo metu?
– Nustatėme, kad padidėjusi kortizolio koncentracija plaukuose, t. y. aukštesnis lėtinio streso lygis, yra siejamas su didesne liemens apimtimi, pakitusiais lipidų apykaitos rodikliais, didesne gliukozės koncentracija kraujyje. Visi šie veiksniai yra siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Taip pat įvertinome tyrimo dalyvių riziką per artimiausius 10 metų susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Nustatėme, kad kuo kortizolio koncentracija plauke didesnė, tuo didesnė tikimybė per ateinančius metus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Padidėjusį streso hormonų kiekį taip pat susiejome su aukštesne rizika susirgti metaboliniu sindromu.
Kaip suvaldyti stresą ir saugoti širdį?
– Ką daryti, norint išvengti lėtinio streso, taip sumažinti širdies ligų riziką?
– Turbūt, negaliu patarti visiškai išvengti streso. Šiuolaikiniame pasaulyje tai, ko gero, neįmanoma, bet yra būdų, kaip stresą galima suvaldyti. Prieinamos įvairios streso mažinimo metodikos, relaksacinės technikos, kvėpavimo pratimai, meditacijos. Galbūt, kažkam gali padėti fizinis aktyvumas, sportas.
Mitas apie žilus plaukus ir stresą
– Sakoma, dėl streso plaukai žyla. Kaip tai aiškintina?
– Nėra vienareikšmių įrodymų, kad stresas turi įtakos plauko spalvai. Natūraliai jų spalva priklauso nuo pigmento melanino. Su amžiumi jo mažėja ir dėl to plaukai žyla.
Yra teorija, kad tą pigmentą gaminančias ląsteles melanocitus veikia kortizolis. Kai jo yra daugiau, melanocitai yra ne tokie veiksnūs, gamina mažiau plauko spalvą lemiančio pigmento. Tiesa, trūksta mokslinių įrodymų tokiai versijai pagrįsti. Atliekami įvairūs tyrimai su pelėmis, bet vienareikšmiško atsakymo nėra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.