Storosios žarnos vėžys yra vienas geriausiai pasiduodančių gydymui virškinamojo trakto piktybinių navikų. Daugeliu atvejų jis gali būti išgydomas, o sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos. Jei diagnozuojamas I–II stadijų storosios žarnos vėžys, tikėtina, kad iki 90 procentų pacientų pasveiks. Ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi norint užbėgti ligai už akių ir užtikrinti efektyvų gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją? Pirmieji įspėjamieji ženklai
Anksti diagnozuoti storosios žarnos vėžį įmanoma tuomet, kai pacientai, pajutę pirmuosius negalavimus, nedelsdami kreipiasi į gydytoją. Tai priklauso ne tik nuo sveikatos sistemos galimybių, bet ir nuo žmonių sąmoningumo bei atsakomybės. Ši liga neturi specifinių, tik jai būdingų simptomų, todėl bet kokie ilgalaikiai pokyčiai turėtų kelti nerimą.
Vienas iš pradinių simptomų galėtų būti tuštinimosi funkcijos pasikeitimas: žmogus pamažu pastebi tam tikrų pokyčių, nors nėra aiškių priežasčių. Tai gali būti vidurių pūtimas, protarpiais nepaaiškinamas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Jei vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, dažnai pastebimas kraujas išmatose. Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai pasižymi slaptesne eiga – gali pasireikšti mažakraujyste ir bendru silpnumu. Kartais, nesant jokių kitų negalavimų, pacientas pradeda čiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje, kas labiau būdinga vyresnio amžiaus ir be žymesnio antsvorio pacientams. Vystantis piktybinei ligai, gali atsirasti ir skausmai pilve. Bet kokie nedideli, be aiškios priežasties atsiradę žarnyno funkcijos sutrikimai yra signalas, kad reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Yra grupė žmonių, kuriems labiau gresia pavojus susirgti storosios žarnos vėžiu. Tai vyresni nei 50 metų asmenys. Amžius yra svarbus veiksnys, nes kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali susirgti šia liga.
Tiek vyrus, tiek ir moteris ši liga paliečia vienodai.
Storosios žarnos vėžys gali būti nulemtas genetiškai, pavyzdžiui, sergant šeimine adenomine polipoze ar paveldimu nepolipoziniu storosios žarnos vėžiu. Šiais atvejais dalis palikuonių paveldi patologiškai pakitusį geną, lemiantį ligą, todėl jiems taikoma ankstyvesnė patikra ir prevencinis gydymas. Vadinamasis šeiminis vėžys taip pat didina riziką, net jei nėra aiškaus autosominio dominantinio paveldimumo: jei asmuo susirgo storosios žarnos vėžiu ar ikivėžiniu susirgimu (polipu – adenoma) anksti (iki 55 metų), jo palikuoniams gresia didesnė rizika.
Neabejojama, kad neigiamą įtaką turi rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis raudonos mėsos kiekis mityboje, mažas fizinis aktyvumas ir vidurių užkietėjimas – šie veiksniai taip pat yra svarbūs storosios žarnos vėžiui išsivystyti.
Ankstyvosios diagnostikos programa ir naujausi tyrimai
Nuo 2009 metų Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią 50–74 metų žmonėms kartą kas dvejus metus atliekamas imuninis slapto kraujo testas išmatose. Šios amžiaus grupės žmonės turėtų žinoti apie tokį tyrimą ir nepamiršti pasiteirauti šeimos gydytojo. Jei slapto kraujo testas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti storojo žarnyno endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos. Dažnai žmonės nesuka galvos dėl nedidelių žarnyno veiklos pokyčių ar vengia tyrimų, nes jie yra nemalonūs ar intymūs, tačiau laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę.
Naujausi moksliniai tyrimai, tiriant storosios žarnos vėžio priežastis, atskleidė žarnyno mikrofloros, arba vadinamojo mikrobiomo, reikšmę. Mikroflora siejama ne tik su vėžio atsiradimu, bet ir su jo atkryčiais bei antrinių onkologinių ligų formavimusi. Daromos mokslinės prielaidos, kad ateityje, veikiant mikrobiomą, būtų galima atlikti tiek pirminio, tiek antrinio storosios žarnos vėžio prevenciją.
Pandemijos įtaka ir modernūs gydymo metodai
Per pandemiją pasidarė sunkiau patekti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas specialistą ir laiku atlikti tyrimus, o nuotolinių konsultacijų nepakanka norint nustatyti piktybinį naviką. Storosios žarnos ligų pagrindinis tyrimo metodas yra kolonoskopija, kurios metu galima diagnozuoti ir net pašalinti ikivėžinius storosios žarnos pakitimus. Pastebėta, kad padaugėjo pacientų, atvykstančių dėl žarnų nepraeinamumo ir kraujavimo, o taip pat tokių, kuriems storosios žarnos navikai būna vietiškai išplitę ir metastazavę į kitus organus. Pirmu atveju būtinos išplėstinės operacijos, antruoju – laukia ilgas, kompleksinis ir brangus gydymas.
Nustačius trečios stadijos vėžį reikalingas kompleksinis gydymas, parenkant tinkamą gydymo eiliškumą. Net ir geriausias gydymas, jei pradedamas ne pagal tam tikrus standartus, gali lemti prastus rezultatus. Svarbu, kad onkologiniai pacientai būtų gydomi specializuotose gydymo įstaigose, kuriose yra ne tik reikalingų specialybių gydytojai, bet ir vėžiui gydyti būtinų priemonių bei medicininės įrangos. Net ir IV stadijos vėžys nėra nuosprendis – derindami chemoterapiją, biologinę terapiją, taikinių terapiją, individualizuotą gydymą, spindulinę terapiją ir chirurgiją, galima išgydyti dalį tokių pacientų.
Robotinė chirurgija – ateitis jau dabar
2018-aisiais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmosios robotinės chirurgijos operacijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurios jau užėmė tvirtas pozicijas. Iki šiol ši ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Baltijos valstybėse, kur atliekamos robotinės operacijos. Nagrinėjant duomenis pastebėta, kad pacientai greičiau atsigauna po robotinių operacijų, mažiau skundžiasi skausmais ir praranda mažiau kraujo. Robotinė operacija atliekama per mažus pjūvius, o didesnis pjūvis atliekamas tik operacijos pabaigoje, šalinant tam tikrą organą.
Robotinės technologijos chirurgijoje pasižymi keliais esminiais bruožais: puikiu, erdviniu ir aukštos raiškos operacinio lauko vaizdu bei robotinių instrumentų valdymo tikslumu. Geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius, vėžys pašalinamas kokybiškiau, be to, mažesnis operacijos poveikis nerviniams rezginiams. Svarbus ir chirurgo nuovargis, kuris atliekant robotines operacijas būna kur kas mažesnis, nes dirbama ergonominėmis sąlygomis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atlikta apie 100 robotinių storosios žarnos vėžio operacijų, o bendras robotinių operacijų skaičius artėja prie 600. Robotinė operacija tapo kasdienybe ir yra siūloma kiekvienam pacientui, jei ji yra reikalinga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.