Smegenų aneurizma – klastinga liga, dažnai neturinti jokių simptomų, kol tampa mirtinai pavojinga. Daugelis apie ją sužino per vėlai, kai kraujagyslė jau plyšusi. Tai patvirtina ir skaudžios asmeninės istorijos, atskleidžiančios, kaip informacijos trūkumas apie šiuolaikinius gydymo metodus gali nulemti likimą.
Prarastos galimybės ir išgelbėta gyvybė: dvi istorijos
Vienas vyras tragiškai neteko savo žmonos, kuriai diagnozė apie išsiplėtusias smegenų kraujagysles buvo nustatyta prieš ketverius metus. Tąsyk medikas kalbėjo apie sudėtingą neurochirurginę operaciją, reikalaujančią atverti kaukolę, tačiau apie endovaskulinį gydymo būdą jo žmona nebuvo informuota. Nors medikų veiksmais jis nekaltina, vyras apgailestauja, kad žmona, be abejonės, būtų sutikusi profilaktiškai atlikti mažiau invazinę procedūrą, jei tik būtų žinojusi apie tokią galimybę. Šią vasarą kraujas išsiliejus į smegenis, moters gyvybės išgelbėti nepavyko.
Gerokai sėkmingiau susiklostė 47-erių metų Jolantos Konošovienės iš Zarasų istorija. Visagino ligoninėje dirbančiai ekonomistei pernai gegužės 22-ąją trūko aneurizma, ir ji prarado sąmonę. Laimė, tuo metu Jolanta namuose buvo ne viena. Jos vyras nedelsdamas nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur moteriai skubiai buvo atlikta smegenų aneurizmos endovaskulinė embolizacija. Jolanta sako, kad tą gegužės dieną laiko savo antruoju gimtadieniu, dėkodama vyrui ir medikams, kurie tapo jos „angelais sargais“.
Atsitiktinis aptikimas ir profilaktikos svarba
Prieš dešimtmetį Jolantai dėl galvos skausmų atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, buvo aptikta pusės centimetro skersmens aneurizma, nekėlusi jokių negalavimų. Tačiau niekas neįspėjo apie galimas rimtas pasekmes. Po dešimties metų aneurizma išaugo iki pusantro centimetro ir plyšo. Jolanta savo išgijimą vadina stebuklu ir ragina kitus nedelsti: „Kilus menkiausiam įtarimui dėl išsiplėtusios kraujagyslės smegenyse būtina tikrintis sveikatą, ieškoti pagalbos ir atlikti profilaktinę procedūrą.“ Ypač atidūs turėtų būti tie, kurių giminėje jau sirgta smegenų aneurizma.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas pabrėžia, kad aneurizma dažnai aptinkama atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Tobulėjant diagnostikos metodams, aneurizmų nustatoma vis daugiau. Manoma, kad apie penki procentai populiacijos turi šią patologiją, tačiau daugelis to net neįtaria.
Endovaskulinis gydymo metodas – nauja viltis
Gydytojas A. Širvinskas ragina nelaukti, kol aneurizma plyš. Šiuolaikinis endovaskulinis gydymo būdas – aneurizmos embolizacija – suteikia daug vilčių. Pagal saugumą ir efektyvumą jis prilygsta tradicinei neurochirurginei operacijai, kurios metu atveriama kaukolė. Tačiau naujasis metodas yra minimaliai invazinis: per kirkšnies kraujagyslę specialiais kateteriais pasiekiama aneurizma galvos smegenyse ir ji „uždaroma“ iš vidaus specialiomis spiralėmis, atjungiant ją nuo kraujotakos. Ši procedūra tausoja paciento organizmą, palikdama vos pastebimą adatos dūrį, ir leidžia greičiau pasveikti.
Nors Lietuvoje šis metodas taikomas jau dešimt metų, visuomenėje apie jį dar mažai žinių. Net ir dalis medikų nėra pakankamai informuoti. Gydytojo A. Širvinsko tikslas – profilaktiškai gydyti pacientus, kuriems aneurizma dar nėra plyšusi, nes „aneurizma savaime neišnyks, o vaistai jos neišgydo“.
Rizikos veiksniai ir skaudžios pasekmės
Tyrimai rodo, kad dažniausiai aneurizma plyšta žmonėms nuo 40 iki 60 metų. Jeigu nustatyta aneurizma, pacientas turi teisę žinoti apie gresiančius pavojus. Aneurizmos atsiradimą lemia rizikos veiksniai, tokie kaip blogai valdomas aukštas kraujospūdis, rūkymas ir genetinis polinkis. Ypač didesnė tikimybė susirgti gresia tiems, kurių pirmosios eilės giminės, pavyzdžiui, broliai ar seserys, turėjo aneurizmą.
Nustačius diagnozę, būtina įvertinti aneurizmos plyšimo tikimybę, atsižvelgiant į jos vietą, dydį, formą ir augimo greitį. Didelės ir daugybinės aneurizmos kelia didesnį pavojų. Jei aneurizma aptinkama jauname amžiuje, negalima numoti ranka – ji didėja su amžiumi, o jauniems žmonėms profilaktinė embolizacija ištverti lengviau. Deja, jauni žmonės dažnai vengia ligoninių, net ir pajutę simptomus, tokius kaip vėmimas, svaigimas, stiprus galvos skausmas, manydami, kad viskas praeis.
Plyšus aneurizmai, kraujas išsilieja į smegenis – įvyksta hemoraginis insultas. Tikimybė išgyventi sudaro vos 50 procentų. Išgyvenusieji dažnai kenčia nuo liekamųjų reiškinių, pasireiškiančių neįgalumu, savarankiškumo praradimu ir nedarbingumu.
Kritiškas informuotumo trūkumas
Lietuvoje atlikta sociologinė apklausa atskleidė nerimą keliančią situaciją: vos 40 procentų apklaustųjų prisipažino žinantys, kas yra aneurizma, o 60 procentų atsakė: „Pirmą kartą girdžiu.“ Tik 45 procentai žinojo, kad plyšusi aneurizma gali baigtis mirtimi, o vos 7 procentai sutiko su teiginiu, kad aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų, bet yra pavojinga. Šie skaičiai rodo, kad visuomenės švietimas apie šią tylią, bet mirtiną grėsmę yra kritiškai svarbus.
Gydytojas A. Širvinskas įspėja: „Blogiausia, kad daugelis aneurizmą turinčių žmonių nesiskundžia sveikatos sutrikimais, dėl to nejaučia poreikio eiti išsitirti magnetinio rezonanso būdu. Jie sužino apie aneurizmą, kai būna plyšusi.“ Ankstyva diagnostika ir prevencinės procedūros gali išgelbėti ne vieną gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.