Skrandžio vėžys yra klastinga liga, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims, ypač vyrams. Nors genetika gali turėti įtakos, didžioji dalis skrandžio vėžio atvejų yra siejami su gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais. Geros naujienos – tai reiškia, kad daugelio rizikos veiksnių galima išvengti arba juos sumažinti. Supratimas apie tai, kas didina šios ligos tikimybę, yra pirmas žingsnis link veiksmingos prevencijos ir sveikesnio gyvenimo.
Aktyvus gyvenimas – skydas nuo ligos
Nemažai tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas yra galinga prevencinė priemonė kovojant su vėžiu. Vienas iškalbingas tyrimas, publikuotas prestižiniame „British Journal of Sports Medicine“, atskleidė, kad reguliariai sportuojantys asmenys susirgti skrandžio vėžiu yra net apie 19 procentų mažiau linkę. Mokslininkai patvirtino tiesioginį ryšį tarp fizinės veiklos ir sumažėjusios skrandžio vėžio rizikos. Įdomu tai, kad tyrimo metu nenustatyta, jog sporto intensyvumo lygis darytų reikšmingą įtaką – svarbiausia yra pati veikla. Manoma, kad mankšta padeda organizmui efektyviau kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir mažina lėtinį uždegimą, kuris yra žinomas kaip vienas iš vėžio vystymosi katalizatorių.
Mitybos įpročiai ir skrandžio vėžio grėsmė
Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų duomenimis, mityba atlieka itin svarbų vaidmenį skrandžio vėžio prevencijoje. Netinkami mitybos įpročiai gali žymiai padidinti riziką. Atkreipkime dėmesį į pagrindinius mitybos veiksnius, kurie gali turėti neigiamos įtakos jūsų skrandžio sveikatai:
Vaisiai ir daržovės: kodėl jų reikia daugiau?
Mažas vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su padidėjusia skrandžio vėžio rizika. Šie produktai yra kupini antioksidantų ir skaidulų, kurios padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent penkias porcijas įvairių vaisių ir daržovių, kad organizmas gautų pakankamai apsauginių medžiagų.
Druska: slaptas vėžio sąjungininkas?
Maistas, kuriame gausu druskos, gali būti vienas iš pagrindinių skrandžio vėžio rizikos didintojų. Apytiksliai kas ketvirtas skrandžio vėžio atvejis Jungtinėje Karalystėje siejamas su per dideliu druskos vartojimu. Suaugusiesiems patariama neviršyti 6 gramų druskos per dieną (maždaug vienas arbatinis šaukštelis). Svarbu žinoti, kad didžioji dalis suvartojamos druskos slypi ne tik prie stalo, bet ir kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, padažuose ir paruoštuose patiekaluose.
Marinuotos daržovės: ar jos saugios?
Nors daržovės yra sveikos, per didelis marinuotų daržovių vartojimas taip pat gali didinti skrandžio vėžio riziką. Marinavimo procese dažnai naudojamas didelis druskos kiekis, o tam tikri konservavimo būdai gali sudaryti junginius, kurie kenkia skrandžio gleivinei.
Perdirbta mėsa ir jos pavojai
Tyrimai rodo ryšį tarp skrandžio vėžio ir didelio perdirbtos mėsos vartojimo. Į šią kategoriją patenka kumpis, šoninė, saliamis, dešros ir kiti mėgstami gaminiai. Žmonėms, kurie kasdien suvalgo daugiau nei 90 gramų raudonos ir perdirbtos mėsos, rekomenduojama šį kiekį sumažinti iki 70 gramų ar mažiau (tai atitinka maždaug dvi dešreles).
Kiti svarbūs rizikos veiksniai
Rūkymo pavojus: tiesioginė grėsmė skrandžiui
Rūkymas yra vienas iš akivaizdžiausių rizikos veiksnių. Apie kas penktas skrandžio vėžio atvejis Jungtinėje Karalystėje yra siejamas su tabako vartojimu. Rizikos lygis tiesiogiai koreliuoja su surūkomų cigarečių kiekiu – kuo daugiau rūkoma, tuo didesnė grėsmė.
Skrandžio rūgšties lygis: netikėtas veiksnys
Nors dažnai apie tai nekalbama, mažas skrandžio rūgšties kiekis taip pat gali padidinti skrandžio vėžio išsivystymo riziką. Tinkamas rūgšties balansas yra būtinas virškinimo sistemos sveikatai ir apsaugai nuo kenksmingų bakterijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.