Ant parlamentarų stalų netrukus atsidurs siūlymas kartu su savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo šalies Konstitucijoje. Kartu su juo teikiamos ir su santuokinės šeimos samprata susijusios Švietimo bei Nacionalinio transliuotojo įstatymų pataisos. Nors šiuos siūlymus rengė politikai iš skirtingų frakcijų, palaikymo jiems gali ir pritrūkti.
Diskusija dėl referendumo ir įstatymų pakeitimų
Iš viso 60 parlamentarų iš įvairių frakcijų, išskyrus liberalus, siūlo kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Iniciatoriai teigia, kad kitomis įstatymo pataisomis siekiama stiprinti visuomenės, ypač jaunimo, teigiamą požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes bei tautines mažumas. Taip pat numatoma didinti tėvų įtaką vaikų ugdymo procese, siekiant skatinti gimstamumą ir atsižvelgti į demografinę situaciją Lietuvoje.
Opozicijos abejonės: ar tai tikrai spręs demografinę krizę?
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė griežtą skepticizmą dėl šių siūlymų ir patvirtino, kad jų nepalaikys.
„Vertinu skeptiškai labai, nepalaikysiu. Manau, kad tai yra galbūt pasirengimas tam referendumui, kurį planuoja 64 Seimo nariai dėl šeimos apibrėžimo inicijuoti. Nemanau, kad yra būtinybė dar kažkaip įtvirtinti ar tai krikščioniškas vertybes, ar pasirengimą santuokai švietimo procese. Yra gyvenimo įgūdžių programa, yra švietimo programos sudėliotos ir tos problemos, kurias kelia Seimo nariai ir narės, tai yra gimstamumo, demografijos, yra realios problemos, jas reikia spręsti, bet tai ne tas sprendimas, kuriam galėčiau pritarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Demokratų „Vardan Lietuvos“ raginimas vengti dirbtinio susipriešinimo
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas pabrėžė, kad jų frakcijoje vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Visgi, anot jo, svarbu vengti dirbtinio susipriešinimo didinimo Lietuvoje ir ieškoti realių sprendimų, kurie išties stiprina šeimas.
„Ir ieškoti realių sprendimų, kurie stiprina šeimas. Neveltui demokratų pagrindinis, tikriausiai, sprendimas buvo vaiko pinigai, neveltui nuosekliai ieškome įvairiausių būdų didinti tėvystės išmokas. Ir dabar esame toliau registruoti projektus, realiais sprendimais, kurie padeda šeimoms, esame pasiruošę judėti į priekį. Bet ne tokiais sprendimais, kurie gali ieškoti dirbtinių susipriešinimo elementų visuomenėje“, – sakė L. Savickas, pabrėždamas konkrečių socialinių priemonių svarbą.
„Gyvybės kultūros“ projektas: ugdymas vietoj finansinių paskatų
Pataisas su kitais politikais rengusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė pristatė siūlymą kaip „gyvybės kultūros projektą“. Jos teigimu, tai yra kitoks požiūris į demografinę krizę Lietuvoje.
„Tiesiog galbūt kitoks požiūris į demografinę krizę Lietuvoje. Yra daug tyrimų, kad finansinės paskatos nesuteikia valstybės galimybės gimstamumą didinti. Manome, kad kultūrinę aplinką reikėtų gerais pavyzdžiais apie šeimą, motinystę, tėvystę ugdyti taip, kad Lietuvoje gyvenančios šeimos norėtų gimdyti vaikus, auginti juos“, – aiškino A. Norkienė, siūlydama ugdymo ir kultūros skatinimo priemones vietoj vien finansinės paramos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.