Pastaruoju metu badavimas, arba protarpinis nevalgymas, sulaukia vis daugiau dėmesio. Vieniems tai – mados reikalas, kitiems – kelias į geresnę savijautą ar net dvasinę patirtį. Tačiau ar ilgesnis laikas be maisto yra kankynė, ar euforija? Į šį klausimą atsakymų ieško Giedrius, pasidalinęs savo 135 valandų badavimo patirtimi, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistas, įspėjantis apie galimas rizikas.
135 valandų iššūkis: euforija vietoj kankynės?
Daugelis, pagalvoję apie daugiau nei penkias paras trunkantį badavimą, įsivaizduoja alinantį alkį ir silpnumą. Tačiau Giedriaus patirtis prieštarauja šiems stereotipams. „Rytais atsikeldavau žvalus, o trečią dieną užplūdo euforija. Maistas tapo tik idėja, ne poreikiu“, – pasakojo jis. Giedrius teigia, kad po pirminių prisitaikymo sunkumų organizmas persijungė į kitokį režimą, o protas tapo ypač skaidrus. Tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno žmogaus patirtis gali skirtis ir tai, kas vienam sukelia euforiją, kitam gali tapti rimtu išbandymu.
Medikų perspėjimas: kas vyksta organizme badaujant?
Nors Giedriaus istorija skamba įkvepiančiai, medikai perspėja, kad į ilgalaikį badavimą negalima žiūrėti lengvabūdiškai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto fiziologijos ir farmakologijos instituto gydytojas Voldemaras Giedrimas pabrėžia, ką reikėtų žinoti prieš ryžtantis badauti ilgiau nei parą. Ilgiau nevalgant, organizmas pereina į ketozės būseną, kai energijai naudojami riebalai. Tai gali teigiamai paveikti insulino jautrumą, tačiau kartu kyla ir rimtų rizikų.
Ilgalaikio badavimo rizikos ir kam jis netinka
Gydytojas V. Giedrimas perspėja, kad ilgesnis nei 24 valandas trunkantis badavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, raumenų masės mažėjimą ir vitaminų bei mineralų trūkumą. Ypač pavojinga badauti sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Nėščiosios, žindančios moterys, vaikai ir paaugliai taip pat neturėtų eksperimentuoti su badavimu. Net ir sveikiems asmenims, norintiems išbandyti ilgalaikį badavimą, būtina nuolatinė medicininė priežiūra.
Prieš ryžtantis: būtina specialisto konsultacija
Giedriaus patirtis rodo kūno prisitaikymo gebėjimus. Vis dėlto, bet kokie eksperimentai su mityba, ypač ilgalaikis badavimas, turi būti atliekami itin atsakingai. Prieš ryžtantis tokiam žingsniui, būtina pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Tik profesionalas gali įvertinti individualią sveikatos būklę, nustatyti galimas rizikas ir patarti. Svarbu prisiminti, kad savarankiški sprendimai, nepaisant medicininių rekomendacijų, gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.