Fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas jau seniai laikomi nepriklausomais, tačiau tarpusavyje susijusiais veiksniais, prisidedančiais prie optimalių pažinimo funkcijų. Didesnis fizinis krūvis paprastai siejamas su geresne miego kokybe ir cirkadinių ritmų reguliavimu. Tačiau naujas tyrimas atskleidė netikėtą sąsają, kuri gali nubraukti ilgalaikę fizinio aktyvumo naudą.
Sąsajos tarp aktyvumo, miego ir demencijos
Londono universiteto koledžo (UCL) Epidemiologijos ir sveikatos priežiūros instituto mokslo darbuotoja Mikaela Bloomberg pabrėžia: „Manoma, kad fizinis aktyvumas ir miegas yra veiksniai, kurie nepriklausomai vienas nuo kito prisideda prie pažinimo funkcijų, tačiau jie taip pat yra tarpusavyje susiję: didesnis fizinis aktyvumas lemia geresnę miego kokybę ir gali reguliuoti cirkadinius ritmus.“
Nepaisant šių žinių, UCL tyrėjų komandai, kuriai priklausė ir M. Bloomberg, trūko išsamių tyrimų, nagrinėjančių fizinio aktyvumo ir miego įpročių derinių ilgalaikį poveikį kognityvinėms funkcijoms. Miego sutrikimai dažnai siejami su ankstyvaisiais demencijos požymiais, tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri, ar prastas miegas sukelia pažinimo funkcijų silpnėjimą, ar jau atsiradusi neurodegeneracinė liga trukdo kokybiškai išsimiegoti. „Atsižvelgdami į tai, norėjome ištirti, kaip fizinio aktyvumo ir miego įpročių deriniai veikia kognityvines funkcijas ilgą laiką“, – sakė M. Bloomberg.
Tyrimo metodika ir duomenų rinkimas
UCL mokslininkų atliktas didelės apimties tyrimas buvo paskelbtas prestižiniame žurnale „The Lancet Healthy Longevity“. Šiam tyrimui buvo pasitelkti anksčiau surinkti duomenys, stebėti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Jame dalyvavo beveik 9 tūkst. 50 metų amžiaus ir vyresnių Anglijos gyventojų, kurių pažinimo funkcijos tyrimo pradžioje buvo sveikos.
Dalyviai kas dvejus metus teikė ataskaitas apie savo fizinį aktyvumą ir miego trukmę. Miego trukmė buvo suskirstyta į tris kategorijas: „trumpas“ (mažiau nei šešios valandos), „optimalus“ (nuo šešių iki aštuonių valandų) ir „ilgas“ (daugiau nei aštuonias valandas).
Fizinis aktyvumas buvo vertinamas pagal lengvos, vidutinio sunkumo ir intensyvios veiklos dažnumą.
Dalyvių pažinimo funkcijos buvo vertinamos naudojant epizodinės atminties užduotis (dešimties žodžių sąrašo prisiminimas iš karto ir po dienos) bei žodžių sklandumo testus (gyvūnų išvardinimas per minutę). Tyrimo metu buvo neįtraukti asmenys, kuriems buvo diagnozuota demencija arba nustatyti pažinimo sutrikimai, siekiant užtikrinti objektyvų vertinimą.
Netikėta išvada: miego trūkumas naikina aktyvumo naudą
Tyrimas atskleidė, kad fiziškai aktyviausių grupei priskirtų žmonių kognityviniai rodikliai buvo geriausi, nepriklausomai nuo jų miego trukmės. Tačiau čia slypėjo svarbus niuansas. „Tačiau 50 ir 60 metų amžiaus grupės asmenų, kurių fizinis aktyvumas buvo didesnis ir kurie miegojo trumpiau, kognityviniai rodikliai mažėjo greičiau, todėl po 10 metų stebėjimo jų kognityviniai rodikliai buvo panašūs į mažesnio fizinio aktyvumo grupei priskirtų asmenų“, – rašoma UCL mokslininkų straipsnyje.
„Mus nustebino, kad su fiziniu aktyvumu susijusi kognityvinė nauda buvo mažesnė, kai dalyviai miegojo nepakankamai ilgai“, – sakė M. Bloomberg. Įdomu tai, kad ši tendencija negaliojo vyresniems nei 70 metų dalyviams – jie, nepaisant prasto miego, išsaugojo mankštos teikiamą kognityvinę naudą. Tai rodo, kad miego ir fizinio aktyvumo santykis bei jų poveikis smegenims gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
Ateities perspektyvos
M. Bloomberg pripažįsta, kad tokio pobūdžio tyrimuose kyla klausimas dėl dalyvių pateiktos informacijos tikslumo apie jų įpročius. Ji mano, kad ateityje šią problemą galima išspręsti pasitelkiant objektyvius miego ir fizinio aktyvumo matavimus, pavyzdžiui, naudojant ant riešo nešiojamus akselerometrus. UCL komanda ateityje tikisi ištirti, kaip fizinio aktyvumo ir miego deriniai veikia demencijos riziką, siekiant dar geriau suprasti šių veiksnių įtaką smegenų sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.