Ar žinojote, kad jūsų miego trukmė gali turėti tiesioginės įtakos sveikatai senatvėje? Ilgametis tyrimas atskleidžia, kad tinkamas nakties poilsis yra esminis veiksnys, padedantis išvengti lėtinių ligų. Mokslininkai nustatė „aukso vidurį”, kuris gali apsaugoti 50-ies ir vyresnius asmenis nuo tokių rimtų negalavimų kaip insultas, vėžys ir širdies ligos.
Kiek miego reikia, kad išliktumėte sveiki?
25 metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 8 tūkst. Didžiosios Britanijos gyventojų, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: sveikiems 50 metų žmonėms įvairių ligų išsivystymo rizika gerokai išauga, jei jie miega penkias valandas per parą ar dar trumpiau.
Tyrimo duomenys rodo, kad asmenims, kurie naktį miegojo penkias valandas ar mažiau, net 30 procentų dažniau buvo diagnozuotos kelios lėtinės ligos, palyginti su tais, kurie miegojo septynias valandas. Rizika didėjo su amžiumi: šešiasdešimtmečių, miegojusių penkias valandas ar mažiau, rizika buvo 32 procentais didesnė, o septyniasdešimtmečių – net 40 procentų. Tyrėjai nagrinėjo, kokia tikimybė, kad asmeniui išsivystys bent dvi iš 13 lėtinių sveikatos būklių, įskaitant depresiją, kepenų ir širdies ligas, insultą, diabetą, onkologinius susirgimus ir Parkinsono ligą.
Mokslininkų rekomendacijos ir visuomenės sveikatos iššūkiai
Remdamiesi šiomis išvadomis, Londono universiteto koledžo (UCL) tyrėjai, savo atradimus paskelbę žurnale „Plos Medicine“, vienareikšmiškai rekomenduoja kiekvieną naktį miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų. Tai yra optimali trukmė, siekiant maksimaliai sumažinti lėtinių ligų riziką vyresniame amžiuje.
Pagrindinė tyrimo autorė, Dr. Severine Sabia iš UCL epidemiologijos ir sveikatos instituto, pabrėžė, kad lėtinių susirgimų išsivystymo rizika auga ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
„Tai yra didelis iššūkis visuomenės sveikatos struktūroms, nes lėtinių ligų gausa yra tiesiogiai susijusi su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu, hospitalizacijomis, įvairių negalių išsivystymu”, – pabrėžė S.
Sabia. Ji taip pat pridūrė: „Žmonėms senstant keičiasi jų miego įpročiai ir miego struktūra. Tačiau rekomenduojama miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų per parą, nes per ilga arba per trumpa miego trukmė siejama su lėtinių ligų atsiradimu.”
Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir kokybė
Nors tyrimo dalyviai patys nurodė savo miego trukmę – maždaug septyni procentai teigė miegantys penkias valandas, trečdalis – šešias, beveik pusė – septynias, o arti 15 procentų – aštuonias ar daugiau valandų – svarbu atkreipti dėmesį ir į miego kokybę.
S. Sabia akcentuoja, kad kokybišką miegą užtikrina tinkama miego higiena. Tai apima tylų ir tamsų miegamąjį, tinkamą kambario oro temperatūrą, elektroninių prietaisų vengimą prieš miegą ir sotesnių valgių ribojimą. Be to, fizinis aktyvumas ir pakankamas saulės šviesos kiekis dienos metu taip pat prisideda prie kokybiško nakties poilsio.
Per daug miego: ar tai irgi pavojinga?
Įdomu tai, kad tyrėjų surinkti duomenys rodo, jog miego trukmė neturėtų būti ir per ilga. Žmonės, miegantys ilgiau nei devynias valandas, ypač sulaukę 60 ar 70 metų, taip pat dažniau serga keliomis lėtinėmis ligomis, nei tie, kurie miega septynias valandas. Tai pabrėžia miego „aukso vidurio“ svarbą ne tik išvengiant per trumpo, bet ir per ilgo miego neigiamų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.