Cholesterolis – dažnai demonizuojamas, tačiau gyvybiškai svarbus riebalams priskiriamas junginys, be kurio mūsų organizmas negalėtų funkcionuoti. Jis reikalingas ląstelių membranų statybai, vitamino D, tulžies rūgščių ir kai kurių hormonų gamybai. Vis dėlto, kai cholesterolio lygis kraujyje tampa per didelis, jis iš geriausio draugo virsta tyliuoju priešu, lėtai ir klastingai pažeidžiančiu mūsų kraujagysles.
„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: kas tai?
Nors kalbame apie „cholesterolį“ kaip apie vieną medžiagą, iš tiesų egzistuoja dvi pagrindinės jo formos, atliekančios skirtingas funkcijas ir turinčios priešingą poveikį mūsų sveikatai. Jos transportuojamos krauju lipoproteinų pagalba:
- Didelio tankio lipoproteinai (DTL), arba vadinamasis „gerasis“ cholesterolis. Jis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių atgal į kepenis, kur jis apdorojamas ir pašalinamas iš organizmo. Aukštas DTL lygis yra siejamas su mažesne širdies ligų rizika.
- Mažo tankio lipoproteinai (MTL), arba „blogasis“ cholesterolis. Būtent MTL yra pagrindinis aterosklerozės – kraujagyslių standėjimo ir siaurėjimo – kaltininkas. Kai MTL cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas, jis ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles.
Kodėl cholesterolis – „tylusis žudikas“?
Pavojingiausia cholesterolio savybė yra ta, kad didelis jo kiekis kraujyje dažniausiai nesukelia jokių apčiuopiamų simptomų. Žmogus gali gyventi metus nežinodamas, kad jo kraujagyslės pamažu pažeidžiamos. Šis „tylumas“ ir leido cholesteroliui pelnyti pavadinimą „tylusis žudikas“. Problemos iškyla tik tada, kai žala jau yra reikšminga ir pasireiškia rimtomis komplikacijomis:
Cholesterolis yra reikšmingas rizikos veiksnys, prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi – nusėdęs kraujagyslėse, jis gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, periferinių kraujagyslių ligas, sukelti išeminę širdies arba koronarinę širdies ligą, miokardo infarktą ar insultą.
Aterosklerozinės plokštelės ne tik siaurina kraujagysles, trukdydamos normaliai kraujotakai, bet ir gali plyšti.
Plyšus plokštelei, organizmas bando „užgydyti“ pažeidimą, formuodamas kraujo krešulį. Šis krešulys gali visiškai užkimšti kraujagyslę, nutraukdamas kraujo tiekimą į gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį (sukeldamas miokardo infarktą) ar smegenis (sukeldamas insultą).
Dažniausi mitai apie cholesterolį
Aplink cholesterolį sklando daugybė mitų, kurie neretai trukdo žmonėms tinkamai rūpintis savo sveikata:
- Mitas: Cholesterolis yra blogas ir jo reikia vengti bet kokia kaina.
Tiesa: Kaip jau minėta, cholesterolis yra gyvybiškai svarbus. Problema kyla tik dėl jo disbalanso ir „blogojo“ MTL cholesterolio pertekliaus. - Mitas: Tik nutukę ir vyresni žmonės turi problemų su cholesteroliu.
Tiesa: Nors amžius ir svoris yra rizikos veiksniai, aukštas cholesterolis gali pasireikšti ir liekniems, jauniems žmonėms, ypač dėl genetinio polinkio ar netinkamos gyvensenos. - Mitas: Galiu pajusti, jei mano cholesterolis per aukštas.
Tiesa: Deja, tai viena iš pavojingiausių klaidų. Aukštas cholesterolis beveik neturi simptomų, todėl vienintelis būdas jį nustatyti – reguliarūs kraujo tyrimai.
Svarbu suprasti, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir, svarbiausia, profilaktiniai sveikatos patikrinimai yra raktas į ilgą ir sveiką gyvenimą. Neleiskite „tyliajam žudikui“ nepastebėtai pasiglemžti jūsų sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.