Lietuvos medikai fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: anemija šalyje plinta, o sergančiųjų skaičius stabiliai auga. Ypač didelis padidėjimas pastebimas tarp vaikų – per pastaruosius dvidešimt metų šios ligos atvejų beveik padvigubėjo. Jei anksčiau ja sirgdavo maždaug 11–12 vaikų iš tūkstančio, dabar anemija diagnozuojama beveik 20–23 vaikams iki 17 metų. Naujausi 2023 metų duomenys rodo, kad iš kiekvieno tūkstančio Lietuvos gyventojų maždaug 40 asmenų turi nustatytą anemiją, kurios dažniausia priežastis yra geležies trūkumas organizme. Siekdami suprasti šios problemos mastą ir ieškoti sprendimų, kalbamės su šeimos gydytoju Irmantu Aleksa, VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio PASPC vedėju, kuris paaiškins, kodėl anemijos atvejų daugėja, kokios grupės labiausiai rizikuoja ir kada efektyvūs maisto papildai, o kada reikalingas gydymas infuzijomis.
Kodėl anemijos atvejų daugėja? Pandemijos įtaka
Gydytojas Irmantas Aleksa patvirtina, kad pacientų, kuriems diagnozuojama anemija arba nustatomas geležies bei B grupės vitaminų trūkumas, pastaraisiais metais sparčiai daugėja. „Stebime, kad didėja ne tik anemijos, bet ir geležies ar B grupės vitaminų stokos atvejų, kuri dar nėra pasiekusi anemijos lygio. Per pastaruosius trejus metus šių būklių skaičius akivaizdžiai išaugo, todėl vis dažniau tenka skirti gydomąsias geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 dozes“, – teigia I. Aleksa. Anot jo, reikšmingas šio pokyčio veiksnys yra žmonių požiūris į savo sveikatą po COVID-19 pandemijos. Daugelis kurį laiką ignoravo profilaktinius tyrimus ir bendrą savijautą, o vėliau, kreipęsi į medikus, sužinojo apie jau išsivysčiusią anemiją ar geležies stoką.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti anemija?
Pasak šeimos gydytojo I. Aleksos, nors į gydytojus dėl anemijos dažniausiai kreipiasi moterys, ši problema paliečia ir vyrus. Geležies stokos anemija ypač būdinga 18–40 metų amžiaus moterims, o tarp vyrų dažniau pastebima 18–35 metų amžiaus grupėje.
Nors vaikams anemija vis dar nustatoma santykinai rečiau, daktaras pabrėžia, kad šie skaičiai sparčiai auga, ypač tarp mergaičių. Vyresnio amžiaus žmonėms (senjorams) dažnesnės yra ne geležies, o vitamino B9 (folio rūgšties) arba B12 stokos anemijos, kurias dažnai lemia skrandžio gleivinės atrofija ir sumažėjęs gebėjimas pasisavinti šiuos vitaminus. Geležies stokos anemija senjorams dažniausiai susijusi su lėtinėmis onkologinėmis ligomis arba vidiniais kraujavimais.
Kaip diagnozuojama anemija?
Gydytojas I. Aleksa paaiškina, kad anemija diagnozuojama atlikus išsamų kraujo tyrimą. Jame vertinami tokie rodikliai kaip eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis, hemoglobino koncentracija, eritrocitų dydis (MCV) ir vidinė hemoglobino koncentracija (MCH). „Anemijai pirmiausia būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas. Tačiau svarbu žinoti, kad eritrocitų skaičius gali išlikti normalus ar net būti didesnis, ypač jei anemija nėra sukelta staigaus kraujavimo. Tikslesnei diagnostikai atliekami feritino ir transferino įsotinimo tyrimai, taip pat nustatomos vitaminų B9 (folio rūgšties) bei aktyviojo B12 koncentracijos. Paprastas geležies koncentracijos kraujyje tyrimas jau laikomas pasenusiu, todėl diagnostikoje naudojame naujesnius, tikslesnius standartus“, – pabrėžia gydytojas.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Anemijos ir geležies trūkumo simptomai gali būti įvairūs ir ne visada iškart atpažįstami, tačiau gydytojas I. Aleksa išskiria bendrą išsekimą kaip dažniausią skundą. Kiti būdingi požymiai apima nuolatinį silpnumą, energijos trūkumą, apetito stoką arba, priešingai, pakitusį apetitą, pasireiškiantį neįprastais potraukiais, pavyzdžiui, noru valgyti kreidą, ledą ar smėlį. Taip pat gali pasireikšti blyški oda, dusulys net ir esant nedideliam fiziniam krūviui, nagų lūžinėjimas ir plaukų slinkimas. Vis dėlto, pasak gydytojo, „bendras silpnumas yra tai, ką pacientai dažniausiai pastebi ir dėl ko kreipiasi pagalbos“.
Gydymas: nuo papildų iki intraveninių infuzijų
Anemijos gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą. Paprastai jis apima geležies ar B grupės vitaminų papildų, arba peroralinių (geriamųjų) vaistinių preparatų vartojimą. Esant nedidelei geležies stokai, kai hemoglobino kiekis dar šiek tiek mažesnis už normą, dažniausiai užtenka nereceptinių geležies ar B grupės vitaminų papildų. Tokiais atvejais simptomai dažnai būna lengvi – vos pastebimas nuovargis, silpnesni nagai ar šiek tiek padidėjęs plaukų slinkimas.
Tačiau esant didesnei geležies stokai (su anemija ar be jos), kai jaučiamas nuolatinis nuovargis, oda tampa blyškesnė, svaigsta galva, o fizinio krūvio metu pasireiškia dusulys, skiriami stipresni, receptiniai geriamieji geležies preparatai arba atliekamos intraveninės geležies infuzijos. Priklausomai nuo anemijos tipo, taip pat gali būti skiriamos gydomosios folio rūgšties ar vitamino B12 dozės. Kraštutiniais atvejais, esant ryškiai simptominei anemijai (hemoglobinas mažesnis nei 80 g/l) arba asimptominei (hemoglobinas mažesnis nei 70 g/l), gali prireikti netgi eritrocitų masės transfuzijos (kraujo perpylimo).
Gydytojas I. Aleksa pabrėžia vitamino C svarbą: „Jei skiriu geriamuosius geležies preparatus ar papildus, visada rekomenduoju kartu vartoti ir vitaminą C, kuris ženkliai pagerina geležies pasisavinimą žarnyne.“ Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad lėtinės uždegiminės ar kitos gretutinės ligos gali slopinti geležies pasisavinimą, todėl tokiose situacijose „gali prireikti geležies lašelinės“.
Koks geležies papildas efektyviausias?
Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pastebi, kad pastaraisiais metais rinkoje atsirado daug naujų ir efektyvių geležies papildų, kurie gali padėti normalizuoti geležies rodiklius kraujyje. Jis savo pacientams pataria rinktis mikrokapsuliuotos formos geležies preparatus, nes jie dažniausiai nesukelia tokių nemalonių šalutinių reiškinių kaip pykinimas ar virškinimo sutrikimai. Labai svarbu, kad pasirinktas papildas būtų gerai pasisavinamas organizmo, nedirgintų skrandžio, nesukeltų vidurių užkietėjimo ir nedažytų dantų.
„Papildas yra veiksmingas tik tuomet, jei jis tinkamai vartojamas ir paciento organizmas gali efektyviai pasisavinti geležį“, – akcentuoja I. Aleksa. Pasak jo, mikrokapsuliuoti geležies maisto papildai ypač tinka tiems, kuriems reikalingos profilaktinės geležies dozės. „Geležies papildus rekomenduoju asmenims, turintiems nedidelę geležies stoką, arba tiems, kuriems profilaktinės dozės reikalingos dėl specifinių mitybos poreikių, pavyzdžiui, veganams“, – teigia gydytojas. Jis pataria vartoti tokius papildus kapsulėmis ne trumpiau nei 3–6 mėnesius, o esant nuolatiniam poreikiui – ir ilgiau. Dažnai tokie papildai būna papildyti vitaminu C ir vitaminu B12, kurie dar labiau pagerina geležies pasisavinimą plonajame žarnyne. Gydytojas dalijasi, kad yra pastebėjęs sėkmingų gydymo atvejų, kai pacientams žymiai pagerėjo būklė naudojant šiuos preparatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.