Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, apskritojo stalo diskusijoje pažadėjęs inicijuoti realų veiksmų planą situacijai gerinti, pažadą ištesėjo. Jis nedelsdamas sukvietė socialinius partnerius į konstruktyvų dialogą, kuris jau davė pirmuosius rezultatus. Nubrėžti konkretūs tolesni namų darbai, o viceministras patikino, kad į sprendimų dėl pokyčių procesą bus įtraukti ir pacientų, ir gydytojų atstovai.
Tai pirmas kartas po ilgo laiko, kai sveikatos politikos formavime inicijuojamas skaidrus, atviras ir veiksmų link nukreiptas dialogas. Šis viceministro D. Naumovo žingsnis ne tik atveria naują bendradarbiavimo etapą tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir industrijos, bet ir siunčia aiškų signalą – Lietuva pasirengusi keisti požiūrį į inovatyvius vaistus, ieškant sprendimų kartu, o ne per konfliktą. Ypač svarbu tai, kad viceministras neapsiribojo deklaracijomis – po diskusijų buvo pradėta reali darbų koordinacija. Tokia praktika teikia pagrįstų vilčių, jog jau artimiausiu metu turėsime greitesnį, skaidresnį ir pacientams palankesnį vaistų vertinimo dėl jų kompensavimo procesą.
Vaistų prieinamumą stabdo stringantis sveikatos technologijų vertinimas
Diskusijos, pavadintos „Sveikatos technologijų vertinimas Lietuvoje: iššūkiai, galimybės ir kelias lūžio taško link“, metu pranešėjai analizavo esamą ir norimą situaciją iš įvairių pusių: sveikatos politikos formuotojų, pacientų, gydytojų ir vaistų gamintojų.
Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja Ieva Tinterė atskleidė, kad situacija šiandien yra geriausia per 7-erių metų laikotarpį – pavyzdžiui, tris kartus išaugo biudžetas, skirtas kompensuojamiesiems vaistams. Pacientų išlaidos vaistams sumažėjo beveik dvigubai: nuo 55 mln. eurų 2017 metais iki 26 mln. eurų paskutiniais metais.
Vis dėlto, vaistų prieinamumą stabdo vis dar stringantis sveikatos technologijų vertinimas (STV), reikalingas sprendimui dėl vaistų kompensavimo priimti. Nors STV situacija Lietuvoje šiandien yra kur kas geresnė nei ankstesniais metais, matomas ženklus proveržis ir trumpėjantis vaistų vertinimo laikas, pacientų atstovai teigia, kad to nepakanka.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė pabrėžė liūdną statistiką: „Valstybės kontrolė 2023 m.
atliko vaistų prieinamumo auditą – ji nustatė, kad 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja pagal numatytą terminą, kuris šiandien yra didesnis nei įstatymo numatytas 180 dienų. Laukimo laikas Lietuvoje yra vidutiniškai 828 dienos nuo vaisto registracijos iki prieinamumo. Onkologinių vaistų prieinamumo vidurkis Lietuvoje yra 14 proc., Europos Sąjungoje – 50 proc. Lietuva priskiriama prie aukštų pajamų šalių, tuo tarpu išlaidos vaistams yra prilyginamos Baltarusijai, Tunisui, Rusijai ir panašiai.“ Ji iliustravo per lėtą STV ir tragiškais pavyzdžiais:
„Atvejis – reta onkologinė liga, kuriai gydyti skirtas vaistas buvo pateiktas kompensavimo vertinimui dar 2022 m. Dėl to paties vaisto gydytojai taip pat 2023 m. kreipėsi į Retų ligų ir būklių komisiją. Ši komisija ligą pripažino kaip retą ir dėl 7 pacientų išdavė raštą ligoninėms jį įsigyti savo lėšomis, o po to komisija žadėjo nuspręsti, ar juos kompensuos. Suprantama, kad nei viena ligoninė neprisiėmė tokios atsakomybės, tad tiesiog laukė. Tada Valstybinė ligonių kasa pradėjo kvestionuoti, ar tai apskritai yra reta liga. Santaros klinikos kreipėsi į apeliacinę komisiją, kuri nustatė, kad liga yra reta ir atitinka visus kriterijus. Deja, 2024 m. priimtas neigiamas sprendimas, nes vaisto kaina viršijo 100 tūkst. eurų per metus. Visi 7 pacientai, dėl kurių gydymo kompensavimo šiuo vaistu buvo kreiptasi, deja, mirė“, – dalijosi asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.
Trūksta gydytojų įsitraukimo į sveikatos technologijų vertinimą
Nacionalinio vėžio centro direktorius dr. Valdas Pečeliūnas teigė, kad prieš 10–15 metų gydytojų įtraukimas į šiuos procesus buvo kur kas didesnis, lėmęs revoliucinius gydymo rezultatus. „2000 metais atsirado transplantacija, iki tol iš esmės progreso nebuvo 40 metų. Pavyzdžiui, plaučių vėžio išgyvenamumas pagerėjo tris kartus. Pradėjome aktyviai transplantuoti, situacija pagerėjo. Mes kasmet matėme gerėjimą. Pacientui galėjau sakyti – jeigu aš šiandien neturiu galimybių jūsų gydyti, už metų aš jų jau turėsiu“, – dalijosi specialistas.
Vis dėlto, pastaraisiais metais situacija liūdnesnė – net jei rinkoje egzistuoja vaistas, jį ne visada pavyksta gauti. Neretu atveju prasideda realaus gyvenimo eksperimentinis gydymas. „Būna, kad žmogus gydomas kompensuojamu vaistu, nors mes žinome, kad jis buvo tirtas absoliučiai kitomis aplinkybėmis su visiškai kitais pacientais. Mes nežinome garantuotų išeičių, toksiškumo, rizikų“, – aiškino jis.
Ar situaciją pagerins naujas reglamentas?
Europos Komisija tikisi situaciją pakeisti dar 2021 m. priimdama naują reglamentą dėl bendro europinio sveikatos technologijų vertinimo, kuris dalinai pradėjo galioti š. m. sausio 1 d. Europos Komisijos teisės pareigūnė dr. Rūta Janeckaitė pristatė, kad valstybės narės jau pradėjo bendrai vertinti naujus vaistus nuo vėžio ir pažangiosios terapijos vaistus. Nuo 2028 m. bus vertinami retieji vaistai, o nuo 2030 m. – kiti centralizuotai patvirtinti vaistai. „Bendro klinikinio vertinimo ataskaita turi būti patvirtinta vėliausiai 30 d. po leidimo prekiauti suteikimo. Tai yra tikrai labai trumpas laikotarpis“, – aiškino ji.
Lietuva – per maža šalis sudėtingoms vertinimo sistemoms?
Nepriklausomos sveikatos politikos ekspertizės kompanijos „Ideas & Solutions“ vadovaujantis partneris dr. David Danko kėlė klausimą, ar tokioms mažoms šalims kaip Lietuva išvis reikia sudėtingos sveikatos technologijų vertinimo sistemos. Pagrindinis jo argumentas – kompetencijų ir ekspertų trūkumas. „Kartais nemalonu tai pripažinti, bet tai yra tiesa – tiesiog nėra pakankamai žmonių valdyti sudėtingas sistemas. Analizė užtrunka, kainuoja, o sprendimų kokybė ne visada pagerėja. Sveikatos technologijų vertinimas dažnai virsta biurokratiniu įrankiu išlaidoms mažinti, leidžiančiu greičiau atmesti vaistą. Tai nėra sveikatos technologijų vertinimo esmė“, – tikino jis. Tarp pasiūlymų buvo supaprastinta STV sistema, nuolaidos remiantis vaistų efektyvumu ir greitesnė registracija.
Apsunkintas procesas atbaido gamintojus ir investuotojus
Su vaistų vertinimo ir kompensavimo iššūkiais Lietuvoje susiduria ir patys jų gamintojai. „Local American Working Group“ (LAWG) narys Liudas Krisiukėnas atkreipė dėmesį į didelius kaštus: „Vienos paraiškos kaina yra nuo 50 tūkst. eurų, gali būti ir dar didesnė. Tačiau jie skaičiuoja, ir kiek kainuoja išlaikyti žmogų, kuris tuo rūpinsis.“ Gamintojai taip pat domisi, ar galima pildyti paraiškas anglų kalba, kokių inovacijų reikia Lietuvai ir ar Lietuvos gydymo praktika atitinka tarptautines rekomendacijas. Be to, net ir patenkinus paraišką, gamintojams tenka pasirašyti rizikos pasidalijimo sutartis, pagal kurias jie turi grąžinti vaisto kainos dalį arba nustatytą viršytą biudžetą.
„Aš ir pats turiu vaistų, kur grąžintina gamintojo dalis buvo 65 proc. Tai reiškia, kad tokią dalį gamintojas gydė nemokamai, ir tik dėl to, kad neteisingai buvo apskaičiuotas pacientų skaičius“, – sakė L. Krisiukėnas. Anot jo, išeitis – lankstumas ir dialogas: „kol į sveikatos technologijų vertinimą žiūrėsime kaip į teismą, o ne pokalbį ir diskusiją, progreso ir inovacijų mūsų šalyje nebus.“
Būtinas didesnis biudžetas ir dialogas
Apskritojo stalo diskusijų dalyviai sutarė, kad situaciją pakeisti gali atviras bendravimas tarp visų suinteresuotų pusių ir didesnis biudžetas. Viceministras Daniel Naumovas pabrėžė: „Kai kalbame apie inovatyvius vaistus, visada kalbame iš neigiamos pusės – kaip Lietuvoje blogai. Tada industrijos kompanijos, kurių dar nėra Lietuvoje, gali matyti, kaip yra blogai ir dėl to neateiti. Todėl mes visi turime būti ambasadoriais Lietuvos – kalbėti ne tik apie blogus, bet ir gerus dalykus.“
Nacionalinio vėžio centro direktorius dr. V. Pečeliūnas dar kartą pabrėžė specialistų įtraukimo į STV procesą svarbą. „Mes einame link biurokratizavimo, tam tikrų taisyklių. O kuo daugiau taisyklių ir kuo mažiau lankstūs esame, tuo mažiau galime padėti pacientams. Tai specialistų įtraukimas ir lanksčių sprendimų paieška, tuo pačiu, ir klinikinių tyrimų finansavimas, būtų išeitis“, – aiškino jis.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė I. Drėgvienė ragino keisti požiūrį į pačius vaistus. „Mes į vaistus žiūrime kaip į išlaidų eilutę. Mes neskaičiuojame, kad žmogus, kuris guli reanimacijoje, gali kainuoti 350 tūkst. eurų. Mes nevertiname, ar tas žmogus savomis kojomis išeis iš reanimacijos. Mes jam duodame šansą pasveikti. Bet kai mes kalbame apie vaistus, laikome tai išlaidomis. Vaistai yra vienintelė išeitis, jeigu mes norim, kad ilgėtų žmonių gyvenimas. Bet kiekvieną kartą, kai sakai, kad reikia kompensuoti vaistus, išgirstame – mes išleidžiame, išleidžiame, išleidžiame. Neišleidžiame. Investuojame, kad žmonės ilgiau gyventų“, – teigė ji.
Diskusijos metu atskleista liūdna realybė, kad inovatyvių vaistų negavusių pacientų gyvybės gali užgesti, tik įrodo, kad STV sistemai reikia esminių pokyčių. Sistema galėtų veikti efektyviau, jei visos suinteresuotos pusės dirbtų kartu, gydytojai specialistai būtų įtraukti į sveikatos technologijų vertinimą, o šiai sričiai valstybė skirtų didesnį finansavimą. Taip pat svarbu pasvarstyti apie paprastesnį STV procesą, kuris palengvintų ir inovatyvių vaistų gamintojų atėjimą į Lietuvą, mat dabar juos neretai atbaido sudėtingas vertinimo procesas.
Tikras proveržis įvyksta tuomet, kai geri ketinimai virsta realiais veiksmais. Šiuo atveju viceministras Daniel Naumovas ne tik išgirdo industrijos, gydytojų ir pacientų balsą, bet ir ėmėsi telkti visas puses bendram darbui. Prasidėjęs dialogas ir pirmieji konstruktyvūs žingsniai leidžia pagrįstai tikėtis, kad Lietuva gali pasukti nauju keliu – link inovatyvios, pacientą ir duomenis vertinančios sveikatos politikos. Belieka išlaikyti šį tempą ir išsaugoti dialogo dvasią, nes sprendimų laukia ne sistema, o konkrečios žmonių gyvybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.