Svorio netekimas be priežasties, kraujavimo požymiai ir nuolatinė mažakraujystė – tai organizmo siunčiami pavojaus signalai, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti. Anot Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos gastroenterologės dr. Lauros Mašalaitės, šie simptomai gali byloti apie itin pavojingas, net gyvybei grėsmę keliančias virškinimo sistemos ligas.
„Tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kad būtų galima nustatyti negalavimų priežastis. Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus gydymo sėkmė yra žymiai didesnė“, – pataria dr. L. Mašalaitė.
Medikai nuolat pabrėžia, kad virškinimo sistemos ligos ne tik sukelia reikšmingą negalią ir yra dažna ankstyvo mirtingumo priežastis, bet ir tampa didžiule našta sveikatos sistemai dėl patiriamų išlaidų ir produktyvumo nuostolių. Jeigu virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgai, nuolat atsinaujina ir akivaizdžiai atsiliepia gyvenimo kokybei, tai yra aiškus ženklas, kad atėjo laikas kreiptis į specialistą.
Virškinimo sistema: daugiau nei tik maisto apdorojimas
Dr. L. Mašalaitė detaliau paaiškino, kad virškinimo procesas prasideda jau burnos ertmėje, o pati virškinimo sistema – tai sudėtingas ir gyvybiškai svarbus mechanizmas, apimantis seilių liaukas, kasą, kepenis ir visą virškinimo traktą. Pagrindinė jos užduotis – apdoroti maistą, aprūpinti organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis ir pašalinti nereikalingus produktus.
„Virškinimo sulčių ir fermentų dėka maistinės medžiagos yra susmulkinamos iki paprastų molekulių, kurios gali būti įsisavinamos per gleivinę“, – pabrėžė gydytoja.
Tačiau virškinimo sistemos funkcijos tuo neapsiriboja. Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant organizmo apsaugą, būdama neatsiejama imuniteto sistemos dalis. Be to, ją galima priskirti ir endokrininei sistemai, mat joje gaminama daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, kurios reguliuoja visą virškinimo procesą ir jo funkcijas. Virškinimo trukmė yra individuali ir priklauso ne tik nuo maisto pobūdžio ir kiekio, bet ir nuo kiekvieno žmogaus organizmo ypatumų.
Įprastai maistas skrandyje užsibūna 2–5 valandas, o visas kelias per plonąją ir storąją žarnas gali užtrukti nuo 10 iki 72 valandų. Įdomu tai, kad dėl hormoninių ir anatominių skirtumų moterų organizme maisto tranzitas vyksta šiek tiek lėčiau nei vyrų.
Klastingas vėžys: tylus virškinimo sistemos priešas
Viena iš didžiausių virškinimo sistemos sveikatos problemų – navikai, kurių sergamumas nuolat auga. Gydytoja L. Mašalaitė atkreipia dėmesį, kad tam tikros lėtinės virškinimo sistemos ligos turi tiesioginę sąsają su onkologiniais susirgimais. Dažniausiai diagnozuojami storosios žarnos, skrandžio ir kepenų vėžys, kurių atvejų sparčiai daugėja.
Nors dalies rizikos veiksnių, lemiančių vėžio išsivystymą, kontroliuoti negalime, daugelio jų galima išvengti pasirenkant tinkamą gyvenimo būdą. Pagrindiniai rizikos veiksniai apima rūkymą, alkoholio vartojimą, nutukimą, metabolinį sindromą, fizinio aktyvumo trūkumą ir didelį druskos suvartojimą.
„Kalbant apie skrandžio vėžį, labai svarbi yra Helicobacter pylori infekcija, kuri „gyvena“ skrandyje, ilgainiui sukelia lėtinį gastritą ir taip didina piktybinių susirgimų riziką“, – įspėjo dr. L. Mašalaitė. Kepenų vėžys, pasak gydytojos, neretai išsivysto kaip pažengusios kepenų cirozės pasekmė, o jo riziką taip pat didina lėtiniai B ir C hepatitai. Nors storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga, anksti diagnozavus, gydymo rezultatai yra vieni geriausių.
Profilaktikos svarba ir „tyliosios“ ligos
„Pastaruoju metu sparčiai dažnėja nesuriebėjusi nealkoholinė kepenų liga, kuri yra susijusi su metaboliniu sindromu, nutukimu ir atsparumu insulinui“, – vardijo dr. L. Mašalaitė.
Gydytoja pabrėžia kritinę profilaktikos svarbą, nes ankstyvose stadijose navikiniai susirgimai dažnai nesukelia jokių simptomų. Todėl būtina naudotis profilaktinių patikros programų teikiamomis galimybėmis. „Pas šeimos gydytoją kartas nuo karto reikėtų atlikti elementarius kraujo tyrimus, kepenų biocheminius rodiklius, vidaus organų ultragarso tyrimą“, – patarė medikė.
Gastroenterologų kasdienybėje taip pat dažnai pasitaiko funkcinės virškinamojo trakto ligos. Pacientai skundžiasi pilvo skausmais ir kitais nemaloniais pojūčiais, tačiau atlikus tyrimus jokių reikšmingų nukrypimų nuo normos nenustatoma. „Bet gydymas yra reikalingas. Tokiu atveju į pagalbą kartais pasitelkiame gydytojus dietologus ar gydytojus psichoterapeutus, nes šios ligos yra susijusios su stresiniais ir psichologiniais faktoriais“, – paaiškino dr. L. Mašalaitė.
Sveika mityba – geriausia prevencija
Siekiant išlaikyti sveiką virškinimo sistemą ir sumažinti ligų riziką, esminis vaidmuo tenka mitybai ir gyvenimo būdui. „Reikia valgyti saikingai, rinktis įvairų, kokybišką, tinkamai paruoštą ir šviežią maistą; turėti mitybos režimą, valgyti tam tikrais intervalais, į racioną įvesti daugiau vaisių ir daržovių, mažinti cukraus ir druskos suvartojimą“, – apibendrino gydytoja. Proaktyvus požiūris į sveikatą ir atidus dėmesys organizmo siunčiamiems signalams yra raktas į ilgą ir kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.