Lietuva jau ne pirmus metus išsiskiria iš kitų Europos šalių aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų. Specialistai įvardija keletą pagrindinių priežasčių, lemiančių šią nerimą keliančią statistiką. „Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą, – prastą gyventojų sveikatą komentavo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė. – Antra, turime labai didelius netolygumus tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų skaičiumi, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu“.
Grėsmingas širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis: kur rizika didžiausia?
Siekiant vizualizuoti gyventojų sveikatos netolygumus, kardiologai sudarė Lietuvos darbingo amžiaus (40–64 m.) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapį. Duomenys atskleidė, kad net 12-oje šalies savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius gerokai viršijo nacionalinį vidurkį.
Liūdniausia statistika fiksuojama šalies pakraščiuose. Didžiausias mirtingumas nuo ŠKL pernai buvo užregistruotas Kelmės, Šilalės, Jurbarko, Pakruojo, Biržų, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Varėnos ir Lazdijų rajonų bei Visagino ir Kalvarijos savivaldybėse. Priešingai, didžiuosiuose šalies miestuose mirtingumo rodikliai yra gerokai mažesni nei šalies vidurkis.
Regionų medikai gina paslaugų prieinamumą ir rodo pirštu į gyvenseną
Nepaisant kardiologų pateiktų duomenų, rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nesutinka su teiginiu, jog paslaugos regionuose teikiamos prasčiau. Jų teigimu, jei Vilniuje ar Kaune kardiologo konsultacijos kartais tenka laukti net 3–6 mėnesius, tai mažesniuose miestuose pas specialistą galima patekti per savaitę.
„Čia labiau yra pačių gyventojų gyvensenos problema, – sakė Švenčionių rajono sveikatos centro (RSC) direktorė Edita Urbanienė. – Kas liečia gydytojų prieinamumą, pas mus didelių eilių nėra. Pas tuos pačius kardiologus eilė yra daugiausia dvi savaitės“. Ji taip pat svarstė, kad mažesnis gyventojų skaičius gali iškreipti mirtingumo statistiką, sukeldamas didelius statistinius nuokrypius.
„Pavyzdys – mirtingumas dėl nukritimų. Buvome pakliuvę į raudoną zoną, nors turėjome tik vieną tokį atvejį per n metų“, – pridūrė E. Urbanienė.
Šilalės rajono ligoninės direktorius Ričardas Šarmavičius antrino, patikindamas, kad vietos gyventojai ilgose eilėse pas gydytojus nelaukia. „Mūsų ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirba 20 gydytojų specialistų. Šiuo metu pas 17 jų galima užsiregistruoti po savaitės. Vadinasi, tik pas 3 gydytojus nėra talonų“, – teigė R. Šarmavičius. Jis paminėjo, kad keletas gydytojų atvyksta tik kartą per mėnesį, todėl konsultacijos tenka palaukti, tačiau tai nekeičia bendro paveikslo. „Pas mus šitos problemos nėra“, – patvirtino Šilalės ligoninės direktorius.
Didmiesčių ligoninės perpildytos: kodėl pacientai renkasi tolimiausias klinikas?
Palyginimui, Vilniaus Santaros klinikose kardiologo konsultacijos kartais tenka laukti apie 100 dienų. Didmiesčių medikai aiškina, kad ilgos eilės susidaro dėl to, jog rajonų gyventojai veržiasi į tretinio lygio ligonines. „Čia (Santaros klinikose) pageidauja gydytis pacientai iš visos Lietuvos, nors ištiesų jie turi galimybes rinktis kitas gydymo įstaigas, kur yra tie specialistai“, – sakė Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja Ilma Tavorienė.
Prezidento kritika Sveikatos apsaugos ministerijai ir ministro atsakymas
Ginčas dėl sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumų pasiekė ir aukščiausią politinį lygį. Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime paragino Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) aktyviau padėti savivaldybėms įgyvendinti diegiamus pokyčius sveikatos sistemoje. „Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera, ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu“, – Seimo tribūnoje teigė G. Nausėda, pabrėždamas vis dar laukiamas sumažėjusias eiles pas gydytojus ir didesnį paslaugų prieinamumą.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys griežtą prezidento kritiką atrėmė aiškindamas, kad staigių pokyčių, kurių tikisi šalies vadovas, nereikėtų tikėtis. „Pokyčiai nėra pakibę ore, jie vyksta pagal numatytą planą, sudėliotas datas ir finansavimą. Reikia neužmiršti, kad reforma suplanuota iki 2030 m., yra etapinė ir mes šiai dienai esame tik pradiniame jos etape“, – perduotame komentare teigė A. Dulkys. Ministras nurodė, kad šiuo metu sprendžiamos įsisenėjusios problemos, o permainos sistemą supurtyti turėjo gerokai anksčiau. „Signalai tiek dėl medikų ir kito medicinos personalo netolygaus pasiskirstymo, tiek dėl paslaugų prieinamumo tik rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau“, – teigė ministras.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.