Lietuvos medicinos herojės: nuo gyvybių gelbėjimo iki mokslo viršūnių

Šį pavasarį Lietuva išskirtinai pagerbė tris medikes, kurių atsidavimas, profesionalumas ir nuolatinis siekis tobulėti ne tik kelia slaugytojos ir akušerės profesijų prestižą, bet ir tiesiogiai gelbėja gyvybes. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties slaugytoja Irena Malašauskienė, akušerė Vita Vaičienė, pirmoji Lietuvoje įgijusi daktaro laipsnį, ir slaugytoja J. Šliaužienė – tai moterys, kurių darbas ir pasiekimai buvo deramai įvertinti, o sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys joms suteikė Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardą. Susipažinkime iš arčiau su šiomis nepaprastomomis asmenybėmis, kurios formuoja Lietuvos medicinos ateitį.

Gyvybių gelbėtoja ir visuomenės mokytoja

Irena Malašauskienė jau 31-erius metus atsidavusiai dirba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Jos misija neapsiriboja vien tik tiesioginiu darbu su pacientais – ji taip pat rūpinasi, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų gebėtų suteikti pirmąją pagalbą. „Savo akimis matome, kokios būna pasekmės, jei nelaimės ištiktam žmogui nesuteikiama pirmoji pagalba“, – patikina I. Malašauskienė, pabrėždama, kad laiku suteikta pagalba dažnai nulemia žmogaus išgyvenimo šansus. Medikė nuolat tobulina savo įgūdžius, dalyvaudama ir laimėdama tarptautinėse greitosios medicinos pagalbos žaidynėse Lenkijoje, Ukrainoje ir Estijoje. Šios varžybos skatina ne tik atnaujinti žinias, bet ir dalytis naujausiomis pagalbos teikimo rekomendacijomis su kolegomis. I. Malašauskienės patirtis Ukrainos karo zonoje 2022 m. vasario pabaigoje dar labiau sustiprino jos įsitikinimą apie visuotinio pirmosios pagalbos mokymo svarbą. Grįžusi ji ėmėsi organizuoti nemokamus mokymus visuomenei, akcentuodama, jog nelaimės atveju „vienas kitam turėtume padėti“. Be praktinio darbo, I. Malašauskienė yra aktyvi pedagogė, dalijasi savo žiniomis su būsimaisiais paramedikais Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.

Empatija ir nuolatinis tobulėjimas psichikos sveikatos srityje

Slaugytoja J. Šliaužienė užaugo medikų šeimoje ir su pasididžiavimu sako, kad gimė su „mediko genu“.

Jos kelias – nuolatinis tobulėjimas. Po bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijos įgijimo Kauno kolegijoje, ji tęsė slaugos bakalauro studijas Klaipėdos universitete, o 2022 m. Mykolo Romerio universitete įgijo sveikatos politikos ir vadybos magistro laipsnį. „Vien tik atsidavimo savo darbui neužtenka. Reikia kelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių. Medicina ir teisė žengia į priekį. Tu turi suspėti, neatsilikti ir nuolat tobulėti. Todėl, kiek randu laiko, stengiuosi dalyvauti įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose. Ką sužinau, pritaikau praktiniame darbe“, – pasakoja J. Šliaužienė. Jau 19 metų ji dirba su psichinę negalią turinčiais pacientais ir pabrėžia, kad psichikos sveikatos sutrikimai nėra nuosprendis, o baimė kreiptis profesionalų pagalbos nieko gero neduoda. „Reikia žinoti, kaip prieiti prie paciento ir užmegzti ryšį. Psichikos sutrikimai – ne gripas, kur atlieki tyrimus ir nustatai ligą. Darbui su sergančiu žmogumi reikalingos specialios bendravimo kompetencijos“, – paaiškina medikė. Jos kolegos mini nuolatinę šypseną ir ramybę – savybes, kurias, pasak jos, įdiegė tėvai. „Mama buvo pagrindinė mano mokytoja. Pacientai ją mylėjo ir gerbė, o aš mokiausi iš jos, kaip reikia bendrauti su pacientu. O ramią laikyseną perėmiau iš tėčio, kuris yra gydytojas psichiatras. Pacientą reikia sutikti su šypsena, nes tada ir žmogus atsipalaiduoja, tampa lengviau užmegzti ryšį“, – patikina J. Šliaužienė.

Akušerijos mokslo pionierė ir stereotipų laužytoja

Profesinio tobulėjimo svarbą ryškiai iliustruoja ir Vita Vaičienė, tapusi pirmąja akušere Lietuvoje, įgijusia daktaro laipsnį. Kauno klinikose beveik 30 metų dirbanti medikė akcentuoja, kad akušerės gali atlikti ne tik praktinį, bet ir mokslinį darbą. „Akušerijos magistro ir tolimesnės krypties studijos Lietuvoje dar gana naujos, tad ir šios srities specialistams galimybė eiti į didįjį mokslą atsirado visai neseniai“, – paaiškina V. Vaičienė, laužydama nusistovėjusius stereotipus. Ji dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir prisideda prie būsimų kolegių rengimo, tikėdamasi, kad jos pavyzdys įkvėps ir kitas. „Žinau kolegių, kurios keliauja mano pramintu taku. Žinoma, dėl laiko stokos nėra paprasta suderinti klinikinį darbą ir mokslinę veiklą. Tai padaryti – nuostabus iššūkis ir pasiekimas. Tačiau, jeigu nori tobulėti, privalai išlįsti iš savo komforto zonos“, – įsitikinusi V. Vaičienė, matydama augančią akušerių akademinės bendruomenės perspektyvą. Ji priduria, kad Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre dirbanti jaunesnė kolegė pasuko moksline kryptimi, po kelių metų dienos šviesą turėtų išvysti jos disertacija.

Nusipelniusiųjų įvertinimas ir profesijos prestižas

Visos trys medikės – Vita Vaičienė, Irena Malašauskienė ir J. Šliaužienė – savo profesionalumu, atsakingu darbu ir lyderyste neabejotinai kelia savosios profesijos prestižą. Šį pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jas deramai įvertino, įteikdama garbingus apdovanojimus. Ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė ne tik joms, bet ir 25 šalies gydytojams, 21 slaugytojai bei 15 sveikatos apsaugos darbuotojų, pabrėždamas jų sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai. „Malonu, kad kolegos iškėlė mano kandidatūrą, o ministerija ją pastebėjo. Labai didžiuojuosi tuo, ką jau padariau ir kad galiu garsinti akušerės vardą Lietuvoje“, – džiaugiasi V. Vaičienė. I. Malašauskienė taip pat neslėpė džiugių emocijų, nors ir pridūrė: „Naujiena labai nudžiugino, bet pagalvojau, kad labai daug žmonių yra verti tokio apdovanojimo“. Šie Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardai, teikiami nuo 2015-ųjų, jau yra suteikti 110 Lietuvoje dirbančių slaugytojų, liudijant apie didžiulę ir gyvybiškai svarbią jų indėlio reikšmę visuomenei.