VUL Santaros klinikų Kraujo centras, įkurtas pradėjus atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijas, yra gyvybiškai svarbi institucija. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti nuolatinį kraujo komponentų prieinamumą, ypač trombocitų, kurie kritiškai reikalingi hematologijos ir onkologijos pacientams po sudėtingų procedūrų. Kraujo centre kasdien susiduriama su didžiuliu iššūkiu: trombocitų koncentratai galioja vos 5 dienas, o vienam pacientui per dieną gali prireikti iki 50 vienetų. Be kraujo donorystės sudėtingos operacijos ir transplantacijos būtų neįmanomos.
Kraujo komponentų paruošimas: saugumas ir inovacijos
Ypatingas dėmesys Kraujo centre skiriamas donorų kraujo komponentų paruošimui, nes jie skirti specifiniams pacientams: po kaulų čiulpų ir organų transplantacijų, imunosupresuotiems asmenims, neišnešiotiems naujagimiams ir vaikams. Pastarajai grupei reikalingi ypač švieži, papildomai ištirti ir mažomis dozėmis paskirstyti komponentai.
Nuo 2015 m. Lietuvoje visi eritrocitų ir trombocitų komponentai filtruojami, siekiant pašalinti likutinius leukocitus. Tai gyvybiškai svarbu, nes donoro leukocitai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Taip pat kraujo komponentai papildomai švitinami radioaktyvia spinduliuote, kad būtų sunaikinta limfocitų frakcija. Patekus į paciento be imuniteto organizmą, ji gali pakenkti vidaus organams ir lemti nesėkmingą gydymą ar net mirtį. Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė pabrėžia, kad kraujo komponentai dažnai parenkami individualiai, naudojant pažangiausias technologijas, siekiant užtikrinti saugiausią ir geriausią atsaką į gydymą.
Donoro kraujas – neišvengiama gydymo dalis
VUL Santaros klinikų Kraujo centras yra glaudžiai integruotas į ligoninės veiklą, gamindamas kraujo komponentus ir konsultuodamas gydytojus. Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro skyriaus vedėjas dr. Šarūnas Judickas pabrėžia, kad donorų kraujas yra neišvengiama gydymo dalis. Nors dažnai manoma, kad jo reikia tik esant traumoms, ligoninės patirtis rodo, kad be donorų kraujo komponentų daugybė pacientų, sergančių kraujo ligomis ar patiriančių sudėtingas chirurgines operacijas (pvz., širdies, kraujagyslių, kepenų, stuburo), tiesiog neišgyventų.
Dr. Š. Judickas, pats būdamas nuolatiniu kraujo donoru, akcentuoja: „Dar niekam nepavyko dirbtinai sukurti kraujo komponentų – juos galima pagaminti tik iš kito žmogaus kraujo. Tai žinodamas ir matydamas jo poreikį reguliariai duodu kraujo – tai dalijimosi veiksmas ir bendrystės jausmas.“
Nuolatiniai donorai – tylūs didvyriai
Iš kasdien atvykstančių kraujo donorų istorijų aiškėja jų altruizmas ir atsidavimas. Evaldas Dūdonis pirmą kartą kraujo dovanojo studijų metais ir nuo tada tapo reguliariu donoru, vėliau pasirinkęs trombocitų donorystę. Per mėnesį jis atvyksta paaukoti kraujo ir jau yra davęs daugiau nei 50 kartų.
Linas Jurgelėnas į kraujo donorystę atėjo brolio mediko pavyzdžiu ir dabar pats skleidžia šią iniciatyvą savo aplinkoje. Jo veikla tęsiasi beveik dešimtmetį, o Santaros klinikų Kraujo centre jis lankosi kartą per mėnesį, per metus yra davęs kraujo net 17 kartų. Iš viso Linas yra donavęs arti 80 kartų.
„Donorystė – tai savanorystė, kuri turi būti nuolatinė, tęstinė. Donorystė yra ir dėl kito žmogaus, ir dėl savęs: juk niekas nežino, kada būtent tokio gydymo ir pagalbos reiks pačiam ar artimajam. Tie 2 proc. mūsų šalies gyventojų, kurie nuolat ateina dovanoti kraujo, padaro milžinišką darbą už daugelį iš mūsų. Jie atlieka kilniausią misiją pasaulyje ir dažnas to net nesureikšmina. Už tai jiems yra didžiausias ir nuoširdžiausias ačiū“, – dėkoja Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.