Šokiruojantis posūkis: ar tūkstančiai lietuvių liks be nemokamų kojų venų operacijų?
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bręsta sprendimas, galintis iš esmės pakeisti kojų venų operacijų kompensavimo tvarką Lietuvoje. Nors šiuo metu dauguma tokių operacijų yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), siūlymas drastiškai apriboti kompensuojamų procedūrų skaičių sukėlė audringas diskusijas tarp medikų ir kelia nerimą pacientams. Viešojoje erdvėje nuskambėjo aštrūs kaltinimai, o vienas privačiai dirbantis chirurgas esą atvirai pareiškė: „Ar jūs baigsite tuos ubagus nemokamai operuoti, jie nėra mūsų taikinys?“
Ginčas dėl varikozės gydymo: viešasis interesas ar privati nauda?
Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius teigia išgirdęs šią repliką ir yra įsitikinęs, kad ministerijoje bręstantis sprendimas sumažinti kojų venų operacijų skaičių iki 80 proc. yra nukreiptas į tai, kad šios operacijos taptų nebekompensuojamos ir jas perimtų privati medicina. Šiuo metu Lietuvoje nuo 50 iki 70 proc. gyventojų serga venų varikoze, o lazerinės operacijos, kurios yra minimaliai invazyvios ir greitai atstato paciento gyvenimo kokybę, yra visiškai kompensuojamos.
Per pastaruosius dešimt metų lazerinių venų operacijų skaičius šalyje išaugo nuo maždaug 5 tūkst. iki 16 tūkst. per metus. P. Mocevičius pabrėžia šio gydymo metodo naudą: „Ši operacija yra minimaliai invazyvi ir gali paciento gyvenimą pakeisti vos per 15 minučių. Jis gali stotis nuo operacinio stalo ir keliauti namo. Pacientai itin vertina lazeriu atliekamos operacijos naudą, kai jiems nebereikia nešioti kompresinių kojinių, gerti vaistų. Konservatyvusis gydymas tik palengvina simptomus, bet neišgydo ligos.“
Didelės kainos privačiame sektoriuje ir galimos pasekmės
Jei siūlymas įsigaliotų, didžioji dalis pacientų, kuriems šiandien operacijos apmokamos, ateityje turėtų mokėti visą kainą. Varikozės operacija lazeriu privačioje klinikoje kainuoja nuo 1 500 iki 2 000 eurų.
P. Mocevičius įžvelgia privatininkų interesą: „Mano žiniomis, į ministeriją vos ne slapta kreipėsi Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička ir Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas. Jie, nesitarę su mūsų kraujagyslių chirurgų bendruomene, pateikė pasiūlymą, kad kojų venų operacijos būtų kompensuojamos tik pacientams, kuriems liga gerokai pažengusi, kai ant kojų jau beveik atsivėrusios opos. Visos kitos operacijos nebebus kompensuojamos.“
Chirurgas įspėja, kad šis modelis jau įdiegtas Latvijoje, kur pacientai moka visą kainą, jei neturi pinigų – tai jau ne valstybės bėdos. „Aišku, kad šis pasiūlymas patiko ir SAM, ir Ligonių kasai. Juk bus sutaupyta daug lėšų“, – apgailestauja P. Mocevičius. Pasak jo, iš pernai operuotų 16 tūkst. pacientų, kompensacija būtų taikoma tik maždaug 2 tūkst. sunkios formos varikoze sergančių žmonių.
Kita pusė: „Taškome mokesčių mokėtojų pinigus ir operuojame sveikus žmones“
Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička, vienas iš siūlymo autorių, griežtai neigia asmeninius interesus ir teigia siekiantis, kad Ligonių kasa neapmokėtų lengvų formų varikozių. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje atliekama per daug kojų venų operacijų, lyginant su užsienio šalių patirtimi. „Pavyzdžiui, Švedijoje varikozės operacijų šimtui tūkstančių gyventojų atliekama 80, o pas mus – maždaug 600. Kitaip tariant, už valdiškus pinigus dabar į kairę ir į dešinę yra atliekamos perteklinės arba estetinės venų operacijos. Tai nėra normalu“, – tvirtina L. Velička.
Chirurgas L. Velička akcentuoja, kad jo pagrindinis tikslas yra rūpintis, kad nebūtų operuojami sveiki žmonės ir viešieji pinigai nebūtų naudojami estetinėms procedūroms. Jis netgi išsako kaltinimus savo kolegai P. Mocevičiui, teigdamas, kad pastarasis turi asmeninį interesą dėl didelio atliekamų operacijų skaičiaus: „Vien tik Jonavos ligoninėje jis per praeitus metus atliko tūkstantį kojų venų operacijų. Dar tiek pat operacijų atliko privačioje klinikoje. Tai jo tikslas yra uždirbti iš konvejeriu atliekamų operacijų.“
Nebūtina operuoti kiekvienos išsiplėtusios venos: gydytojo argumentai
Linas Velička įsitikinęs, kad ne kiekvienai išsiplėtusiai venai reikia operacijos. Nors venos gali atrodyti baisiai, jos ne visada sukelia skausmą ar rimtų sveikatos problemų. Jis pats sako vaikštantis su išsiplėtusia vena nuo vaikystės ir jos neoperuojantis. Jo nuomone, apynasris nereikalingoms operacijoms padėtų pacientui išsaugoti veną, kuri gali būti reikalinga ateityje (pvz., nutikus traumai), ir apsaugotų nuo galimų lazerinių operacijų komplikacijų rizikos.
„Operavimas į dešinę ir į kairę neturi jokio pagrindo. Jeigu nieko nekeisime, toliau judėsime į prarają, taškysime mokesčių mokėtojų pinigus ir kas antras lietuvis vaikščios be kojų venų“, – perspėja L. Velička. Jis teigia, kad tik apie 20 proc. žmonių tikrai reikia operacijos, o kitiems pakanka konservatyvių gydymo būdų, tokių kaip vaistai ar kompresinės kojinės.
Ministerijos pozicija: sprendimas dar nepriimtas
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad sprendimas dėl venų operacijų skaičiaus sumažinimo dar nėra priimtas. Šių metų pradžioje ministerijoje vyko pasitarimas su suinteresuotais asmenimis, institucijų atstovais ir kraujagyslių chirurgais. Kadangi gydytojų nuomonės išsiskyrė, sutarta, jog Kraujagyslių chirurgijos draugija per mėnesį pateiks ministerijai oficialią suderintą poziciją. Gavus šiuos siūlymus, ministerija juos įvertins ir priims atitinkamus sprendimus. Pauliaus Mocevičiaus žiniomis, projektas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.