Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį išreiškė viltį, kad Vašingtono kariniai tikslai Irane bus pasiekti per artimiausias dvi savaites. Šis pareiškimas nuskambėjo neatsižvelgiant į tai, ar JAV nusiųs sausumos pajėgas į konflikto zoną, pabrėžiant ryžtą pasiekti pergalę.
Konflikto eskalacija ir JAV prognozės
„Kai per artimiausias dvi savaites čia su jais susidorosime, jie bus silpnesni nei bet kada pastarojo meto istorijoje“, – po Didžiojo septyneto (G7) derybų Paryžiuje sakė M. Rubio. Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė pirmuosius smūgius Iranui. Šių antskrydžių metu žuvo aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, tačiau konflikto intensyvumas nemažėja.
Nuo pat pradžios konfliktas sparčiai išplito Artimųjų Rytų regione. Iranas atsakydamas pradėjo leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra dislokuotos JAV karinės bazės ir kiti strateginiai interesai. Žiniasklaida pranešė, kad JAV ir Izraelio antskrydžių taikiniu Irane jau tapo dvi plieno gamyklos, o tai rodo smūgių ekonominiams ir pramoniniams objektams strategiją.
Kuveitas taip pat pajuto konflikto padarinius, kai dronai atakavo didžiausią šalies prekybos uostą, sukeldami regioninės prekybos sutrikimus ir didindami įtampą. Deja, šis karas jau pareikalavo didelių aukų: Raudonojo Kryžiaus duomenimis, Irane žuvo 1,9 tūkst. žmonių, o dar 20 tūkst. buvo sužeista, kas rodo humanitarinės krizės mastą.
Diplomatinės pastangos ir atsakymo laukimas
Nepaisant karinės eskalacijos, vyksta ir diplomatinės užkulisinės derybos. M. Rubio penktadienį paminėjo, kad Iranas dar nepateikė oficialaus atsakymo į planą, kuriuo siekiama užbaigti karą, tačiau nusiuntė „žinučių“, rodančių susidomėjimą diplomatinėmis derybomis.
„Mes jo (atsakymo) dar negavome“, – patvirtino M. Rubio. „Buvo apsikeista žinutėmis ir gavome signalų iš Irano valdžios struktūrų – ar kas iš jų liko – apie norą aptarti tam tikrus klausimus“, – pridėjo jis, užsimindamas apie galimą Irano politinio elito susiskaldymą ar silpnumą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pareiškė, kad derybos su Iranu vyksta, nors konkrečios detalės lieka neaiškios. Anksčiau jis tvirtino, kad derybos dėl konflikto užbaigimo „vyksta“ ir „vyksta labai gerai“. JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas patvirtino, kad Pakistanas perdavė Iranui amerikiečių 15 punktų taikos planą, tačiau Islamo Respublika į jį reagavo šaltai, nedemonstruodama didelio entuziazmo deryboms.
Tarp galimų diplomatinių iniciatyvų minėta ir Vokietijos užsienio reikalų ministro pareikšta informacija, kad Pakistane turėtų įvykti tiesioginės JAV ir Irano derybos. Taip pat, duomenimis, tikimasi, kad Vance`as taps pagrindiniu JAV derybininku pokalbiuose su Iranu, kas rodytų JAV pasirengimą aktyviai ieškoti taikių sprendimų.
Tuo tarpu JAV prezidentas Trumpas taip pat atidėjo Irano energetikos objektų puolimo terminą, kas galbūt atvėrė erdvę diplomatijai, tačiau šis žingsnis taip pat gali būti interpretuojamas kaip spaudimo priemonė.
Kol kas karo Irane ateitis išlieka neaiški, balansuojant tarp M. Rubio išsakytų optimistinių prognozių dėl greitos atomazgos ir sudėtingų diplomatinių pastangų, kurios dar nepasiekė apčiuopiamų rezultatų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.