Geram regėjimui įtakos turi ne tik genetika ar natūralus amžėjimas, bet ir daugybė kasdienių faktorių, kuriuos dažnai pamirštame. Nors regėjimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiame amžiuje, pastebima, kad suprastėjusia akių sveikata dažniausiai skundžiasi žmonės nuo 50-ies metų. Vaistinių tinklo vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad mokslininkai prognozuoja, jog iki 2050 metų trumparegystę ir toliaregystę turės perpus daugiau pasaulio gyventojų nei šiandien. Tam nemažai įtakos turi ir kasdieniai veiksniai, sukeliantys papildomą stresą akims.
Ekranų dominavimas: kaip apsaugoti pavargusias akis?
Šiandieniniame pasaulyje, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie išmaniųjų įrenginių ekranų, sumažėja žiūrėjimo į tolį laikas, o didžiąją dienos dalį dirbame dirbtinėje šviesoje, rečiau būname gryname ore. Ilgai ir be tinkamų pertraukų žvelgiant į kompiuterio, televizoriaus ar mobiliojo telefono ekranus, akys įsitempia ir išsausėja. Dienos pabaigoje gali atsirasti vaizdo susiliejimas, akių paraudimas, perštėjimas ar net skausmas.
V. Bečelytė pabrėžia, kad itin svarbu saugoti akis nuo persitempimo ir daryti reguliarias pertraukas nuo skaitmeninių ekranų. Čia naudinga pasinaudoti plačiai žinoma 20-20-20 taisykle: kas 20 minučių, praleistų žiūrint į artimą objektą, 20 sekundžių skirkite žiūrėjimui į toliau esantį objektą. Taip pat labai svarbu į dienotvarkę įtraukti akių mankštą, kuri padeda treniruoti akių raumenis.
„Labai svarbu į savo dienotvarkę įtraukti ir akių mankštą. Taip, kaip kūno raumenis stipriname atlikdami įvairius sporto pratimus, reikėtų treniruoti ir akių raumenis. Per ištiestos rankos ilgį laikydami pieštuką, susikoncentruokime ties jo viršutine dalimi, tada lėtai artinkime pieštuką veido link, stengdamiesi išlaikyti fokusą nepakitusį iki tol, kol vaizdas bus taip arti, kad ims dvigubėti. Geri akių mankštos pratimai gali būti ir akimis „piešiant“ įvairias figūras, pavyzdžiui, trikampį ar aštuonetą, taip pat intensyviai mirksint ir pabūnant užsimerkus“, – patarimais dalijasi V.Bečelytė.
Mitybos ir gyvensenos įtaka: būtinos medžiagos stipriam regėjimui
Regėjimui kenkia ne tik akių įtampa, bet ir bendra gyvensena: patiriamas stresas, nekokybiškas miegas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, ir nesubalansuota, neįvairi mityba. Trūkstant svarbių vitaminų ir mikroelementų, gali pagreitėti akių senėjimo procesai, progresuoti jau esami akių funkcijos sutrikimai ir ligos, pavyzdžiui, diabetinė retinopatija, katarakta ar glaukoma. V. Bečelytė akcentuoja, kad kuo anksčiau bus imamasi prevencinių priemonių, tuo ilgiau pavyks išsaugoti stiprų regėjimą.
„Vitaminas A yra labai svarbus bendrai akių sveikatai – jo galima rasti gyvulinės kilmės produktuose, žuvų taukuose, svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse, pieno produktuose. Vitaminai C ir E – stiprūs antioksidantai, padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugoti ląsteles nuo pažaidos. Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkamas vitamino C kiekis organizme netgi sumažina kataraktos išsivystymo riziką. Liuteinas ir zeaksantinas – taip pat svarbios medžiagos stipriam regėjimui, jų daugiausiai turi špinatai, žalios daržovės bei kopūstai. Omega-3 riebiosios rūgštis irgi gali prisidėti prie geresnės akių sveikatos dėl savo priešuždegiminių bei drėkinamųjų savybių. Žinoma, šalia mikroelementų, labai svarbu suvartoti ir pakankamą kiekį vandens, kad būtų kuo labiau sumažinama akių išsausėjimo ir padidinama toksinų pašalinimo iš organizmo tikimybė“, – sako ji.
Reguliarių patikrų svarba: kodėl negalima ignoruoti oftalmologo vizitų?
Daugelis suaugusių žmonių pernelyg retai lankosi pas oftalmologą ir neatlieka reguliarių regėjimo patikrų. Dalis netgi dėvi jau per silpnus akinius ar kontaktinius lęšius, kurie nebekoreguoja regėjimo tinkamai. Su amžiumi akies lęšiuko elastingumas mažėja, todėl sunkiau sufokusuoti žvilgsnį – knygos ir išmanieji įrenginiai pradedami laikyti toliau nuo akių, kad būtų galima įskaityti smulkų šriftą. Senstant lęšiukas taip pat gelsvėja, mažėja spalvų kontrasto jutimas ir ilgėja adaptacijos laikas keičiant apšvietimą.
Be to, kai kuriems žmonėms prasideda lęšiuko drumstėjimas, vadinamas katarakta, arba vystosi geltonosios dėmės degeneracija, kai tinklainės metabolizmo produktai netinkamai suskaidomi. Pasaulyje daugėja ir glaukomos – ligos, kurios metu dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėjęs vidinis akies spaudimas pažeidžia regos nervą ir tinklainės ląsteles – atvejų. Anot vaistininkės, toliaregystės senstant greičiausiai nepavyks išvengti niekam, tačiau kuo tikslingiau bus parenkamos korekcinės priemonės ir reguliariai lankomasi pas specialistus, tuo lėčiau vyks regėjimo prastėjimą lemiantys procesai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.