Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos šiuo metu yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje – kasmet dėl jų miršta apie 17,9 mln. žmonių. Šios ligos dažnai vystosi nepastebimai, o jų pirmieji ženklai gali pasirodyti daug anksčiau, nei įtariame. Moksliniai tyrimai atskleidžia stebėtiną faktą apie vieną iš tokių ankstyvųjų signalų.
Ankstesni tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, rūkymo atsisakymas, pakankamas miegas, sveiko svorio palaikymas, streso valdymas ir fizinis aktyvumas, padeda sumažinti riziką susirgti šiomis ligomis. Tačiau naujausias atradimas pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą dar platesniu mastu.
Kada prasideda širdies ligos? Netikėtas mokslininkų atradimas
„Širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai gali būti išvengiamos taikant gyvenimo būdo pokyčius, o fizinis aktyvumas yra vienas iš galingiausių mūsų turimų įrankių“, – teigė profesorius Yariv Gerberis iš Tel Avivo universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos.
Jo vadovaujamas tyrimas, publikuotas žurnale „JAMA Cardiology“, atskleidė, kad fizinis aktyvumas pradeda mažėti vidutiniškai 12 metų iki diagnozuojant širdies ligą, tokią kaip koronarinė širdies liga, insultas ar širdies nepakankamumas. Tai reiškia, kad egzistuoja ilgas prevencijos „langas“ – jei pavyktų išlaikyti aktyvumą visą suaugystės laikotarpį, būtų galima atitolinti ar net užkirsti kelią širdies ligoms.
Tyrimą koordinavę mokslininkai taip pat pastebėjo, kad vyrai patirdavo nuoseklesnį fizinio aktyvumo mažėjimą nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus, o moterys nuolat nurodydavo mažiausią fizinį aktyvumą viso suaugusio gyvenimo metu – tai atskleidžia sveikatos netolygumus tarp lyčių.
Mokslininkai analizavo tūkstančių pacientų sveikatos istorijas
Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo daugiau nei 3000 dalyvių sveikatos duomenis iš Coronary Artery Risk Development in Young Adults (CARDIA) tyrimo. Tyrimas prasidėjo 1985–1986 m., o jo dalyviams fizinio aktyvumo vertinimai buvo atlikti net 10 kartų iki 2020–2022 m. Šis ilgalaikis stebėjimas leido nustatyti tendencijas, kurios anksčiau galėjo likti nepastebėtos.
Baigus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma dalyvių patyrė vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo sumažėjimą nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus, o vėlesniais metais aktyvumo lygis stabilizavosi.
„Nors ne kiekvienam asmeniui fizinis aktyvumas mažėjo, vis dėlto vidutiniškai visose demografinėse grupėse pastebėtas aktyvumo sumažėjimas nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus“, – teigė Y. Gerberis. Pasak jo, tai parodo, kaip sudėtinga ilgainiui išlaikyti sveikus įpročius, net ir apskritai sveikiems suaugusiesiems.
„Kadangi fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su širdies ir bendra sveikata, labai svarbu atpažinti, kada prasideda šie pokyčiai – ir įsikišti anksti, geriausia dar prieš tai, kai įpročiai įsitvirtina ar sveikata pradeda blogėti“, – pridūrė profesorius. Šis perspėjimas pabrėžia nuolatinio fizinio aktyvumo palaikymo svarbą per visą gyvenimą, siekiant apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.