Kaulų retėjimas, dar žinomas kaip osteoporozė, yra tyli, bet pavojinga būklė, galinti smarkiai paveikti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Nors daugelis mano, kad tai neišvengiamas senėjimo palydovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, gydytojas ortopedas-traumatologas Manvilius Kocius atskleidžia stebinančią tiesą apie mūsų kaulus ir pateikia patarimus, kaip išsaugoti jų stiprumą.
Judėjimas: gyvybiškai svarbus kaulų maitintojas
„Kaule juk nėra kraujagyslių, medžiagos jame keliauja dėl mikrodeformacijų, kurios sukuria savotišką siurblį. Tai būtų galima palyginti ir su kempine: suspaudus medžiagos išteka, o atleidus spaudimą įsiurbiamos, – sako docentas M. Kocius. – Todėl žmogui ir reikalingas judėjimas. Jeigu jis gulės, nebus jokios cirkuliacijos. Astronautų kaulai kosmose negauna tokios apkrovos kaip Žemėje, todėl jie ima retėti. Judėjimas yra vienintelis būdas, leidžiantis kaului pasimaitinti.“
Pasak gydytojo, kaulas yra itin išmani konstrukcija, kuri, naudojant minimalų medžiagos kiekį, sukuria maksimalų atsparumą ir geba efektyviai pasipriešinti išorinėms jėgoms.
Mitas: ar vaikai turi daugiau kaulų?
Dažnai pasigirsta teiginys, kad vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji. Tačiau docentas M. Kocius jį paneigia:
„Neteisybė. Paimkime blauzdikaulį. Naujagimis jo vietoje turi tris kaulėjimo židinius. Juos tarpusavyje jungia kremzlinė dalis. Vaikui bręstant tos dalys susijungia į vientisą kaulą. Taip, vaiko rentgeno nuotraukoje matytume tris atskirus kaulus, bet tai vis tiek yra viena struktūra. Todėl teigti, kad vaikai turi daugiau kaulų, būtų netiesa. Nei anatomai, nei medikai taip nesako.“
Vaikų chirurgai netgi gali nustatyti paciento amžių pagal kaulėjimo židinių susijungimą. Vėliausiai sukaulėja dubens kaulo klubinė skiauterė – tai ženklas, kad pasiektas skeleto brandos periodas ir asmuo daugiau nebeaugs į aukštį.
Kaulų sandara ir nuolatinis atsinaujinimas
„Daugumai atrodo, kad kaulas yra negyvas daiktas, kaip akmuo. Gal taip yra dėl to, kad kaulai – ilgiausiai išliekanti žmogaus dalis.
Archeologai juk atkasa ir kelių tūkstančių metų senumo kaulines struktūras. Tačiau tai yra audinys, galima net organu pavadinti“, – aiškina gydytojas.Kaulas susideda iš išorinio žievinio sluoksnio ir spongiozinės (minkštosios) srities. Mikrolygmenyje kaulas sudarytas iš kolagenų gardelių, kuriose gyvena ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai. Osteoklastai ardo seną audinį, o osteoblastai gamina naują. Šios ląstelės dirba kartu, palaikydamos nuolatinį kaulo atsinaujinimą.
„Gali pasirodyti keistas faktas, bet žmogaus skeletas per 7 metus visiškai atsinaujina. Įsivaizduokite, jeigu esate mano amžiaus – 70 metų, tuomet jums 10 kartų „persivertė“ skeletas. Niekas nepranyksta, nes viskas vyksta pamažu. Vienos ląstelės „laižo“ tą kaulą, o kitos jį augina“, – stebina M. Kocius.
Kaulo forma prisitaiko prie krūvių ir atspindi jo funkciją. Pavyzdžiui, iš kaulų galima pasakyti, ar žmogus buvo kairiarankis, ar dešiniarankis, ir kaip vienodi judesiai formavo jo skeletą.
Osteoporozė: senėjimo procesas, o ne liga?
M. Kocius teigia, kad kaulų retėjimą senstant vadinti liga yra neteisinga:
„Mane net piktina, kai tai vadinama liga. Tai natūralus senėjimo procesas. Sakykime, pražilo plaukai. Ar tai liga? Juk taip nesakome.“
Senstant kaulas netenka dalies kaulinių sijų, o jo atsparumas prarandamas dėl pokyčių vidinėje spongiozinėje srityje. Dėl to, vyresnio amžiaus asmeniui šlaunikaulio kaklo lūžis gali įvykti net verčiantis lovoje, be jokios akivaizdžios traumos. Operuojant tokius lūžius, pasak gydytojo, šlaunikaulio galva dažnai primena tuščią kiaušinio lukštą ar teniso kamuoliuką, o tai apsunkina tvirtinimą.
Judėjimo ir mitybos svarba kaulų tankiui išlaikyti
Paklaustas, ką daryti, kad būtų galima išvengti ar bent atitolinti kaulų retėjimo problemas, M. Kocius pabrėžia:
„Pasikartosiu – judėjimas yra esmių esmė.“
Nors su amžiumi fizinis aktyvumas mažėja, o kardiologinės ligos gali priversti gulėti lovoje, judėjimas išlieka pagrindiniu veiksniu. Net kelių mėnesių nejudrumas lovoje garantuotai pablogina kaulų kokybę.
Dėl mitybos gydytojas ramina: „Nereikia ypatingų dietų. Jeigu žmogus maitinasi visavertiškai, jis gauna tų medžiagų, kurias kaulams reikia pasisavinti. Tai yra kalcis, fosforas.“
Vis dėlto, žmonės, netoleruojantys laktozės ir nevartojantys pieno produktų, turėtų atkreipti dėmesį į kalcio trūkumą. Tačiau docentas perspėja ir dėl kalcio pertekliaus, kuris gali sukelti inkstų akmenų susidarymą. „Tad ryti kalcio tablečių tikintis stipresnių kaulų nereikėtų, nes jo perteklius gali pridaryti žalos. Vartok kalcį, kiek telpa, bet jei nejudėsi pakankamai, tavo kaulai vis tiek bus prasti“, – apibendrina specialistas.
Kaulų retėjimo ženklai ir rizikos grupės
Kaulų retėjimas yra „nebyli problema“. Iki pirmo lūžio žmogus dažnai nieko nejaučia, nes nėra specifinių skausmų ar pojūčių.
„Kaulinį tankį iš anksto pasimatuoti galima. Ypač pravartu tai daryti rizikos grupėje esantiems žmonėms – smulkaus sudėjimo moterims. Kodėl taip yra? Vidutinis vyras ir vidutinė moteris skiriasi savo svoriu, kitaip sakant, našta, kurią žmogus nešiojasi su savimi visą laiką. Todėl moters kaulai patiria mažesnę apkrovą“, – aiškina M. Kocius.
Kaulinė masė susiformuoja iki 21 metų. Jeigu asmuo buvo mažiau judrus ir smulkaus sudėjimo, jo kaulinė masė gali būti mažesnė už normą. Todėl smulkaus kūno sudėjimo moterys yra pagrindinė rizikos grupė, kuriai osteoporozė kelia didžiausią grėsmę, ir jos patiria lūžių net ir buitinėse situacijose.
Traumų sezoniškumas ir kritimo menas
Nors ortopedų-traumatologų darbas turi sezoniškumą (žiemą – slidumo traumos, pavasarį – suaktyvėjęs fizinis aktyvumas), su osteoporoze susijusios traumos dažniausiai įvyksta netikėtai, atliekant įprastus veiksmus.
Senstant ne tik blogėja kaulų kokybė, bet ir koordinacija bei regėjimas, didinant kritimo riziką. Gydytojas pabrėžia, kad net kristi reikia mokėti:
„Lankydamasis Švedijoje mačiau, kaip vyresnio amžiaus piliečiai mokomi kritimo, ką jie turėtų daryti, kokių judesių jokiu būdu negalima atlikti. Savotiškas kritimo menas taip pat reikalingas.“
Apibendrinant, norint išlaikyti stiprius kaulus ir atitolinti osteoporozės problemas, svarbiausia yra reguliarus fizinis aktyvumas ir visavertė mityba, o rizikos grupėms – prevencinė kaulų tankio matavimo patikra.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




