„Yra tokių sveikatos sutrikimų, kurių neišgydys jokie vaistai, tačiau gali pagelbėti sistemingas judėjimas“, – teigia kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė. Anot jos, kineziterapija yra patikimas kelias į ligų gydymą, įsisenėjusių sutrikimų šalinimą ir bendrosios sveikatos gerinimą.
Kas yra kineziterapija ir kodėl ji svarbi?
Kineziterapija – iš graikų kalbos kilęs terminas, kur „kinesis“ reiškia judesį, o „therapeia“ – gydymą. Tai viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, padedanti tinkamai kūno judesių dėka atnaujinti, pagerinti ir palaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų būklę.
Kineziterapeutai padeda spręsti ir apsaugo nuo daugelio fizinių problemų, kurias lemia kasdienė įtampa, sporto ar darbinės traumos, natūralus senėjimo procesas ar ilgas neveiklumo periodas. Įvertinęs sutrikimą, specialistas parengia individualų gydymo planą, siekiant atkurti judesius, sumažinti skausmą ar judėjimo apribojimą. Svarbu pabrėžti, kad tai bendradarbiavimu grįstas procesas: be kineziterapeuto konsultacijos ir užsiėmimų, pacientas savarankiškai tęsia gydymą namuose.
Platus kineziterapijos pritaikymo spektras: nuo traumų iki lėtinių ligų
Paprastai manoma, kad kineziterapija gelbsti tik po traumų ar operacijų. Tačiau šis gydymo metodas taikomas kur kas plačiau, apimdamas kompleksinę sveikatos priežiūrą visais gyvenimo tarpsniais – nuo gimimo iki senatvės. Pagrindinės veiklos sritys apima ortopedines, neurologines ir širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos problemas.
Ortopedinės problemos: sporto traumos, nugaros ir kaklo skausmai, raumenų ir sausgyslių uždegimai dėl nuolatinio krūvio tam tikrai sričiai (pvz., riešo kanalo sindromas), reabilitacija po chirurginių operacijų, kai keisti sąnariai.
Neurologinės problemos: cerebrinis paralyžius, insultas, išsėtinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimai, galvos traumos, Parkinsono liga.
Širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos problemos: bronchinė astma, plaučių uždegimas, cistinė fibrozė, širdies ligos ir pooperacinė reabilitacija. Kineziterapija taip pat padeda reguliuoti aukštą ar žemą kraujo spaudimą, pastebimi teigiami pokyčiai esant širdies ydoms ar po širdies ir kraujagyslių operacijų.
Tinkamas kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus deguonies apykaitai, o kineziterapija padeda ląstelių regeneracijai, deguonies įsisavinimui ir nereikalingų medžiagų pašalinimui. Sutrikus kvėpavimui, jaučiami neigiami simptomai, tokie kaip tirpstančios rankos ar galvos skausmas.
Kineziterapeutai taip pat padeda sprendžiant endokrinologines problemas: gydymas judesiu teigiamai veikia nutukimo mažinimą, hormonų veiklos reguliavimą ir cukrinio diabeto rizikos kontrolę. Sprendžiamos ir ginekologinės problemos, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, silpnas dubens dugno raumenynas, net mažinami menstruaciniai skausmai, ruošiamasi gimdymui ir atsistatoma po jo.
Net akių gydytojai susiduria su regėjimo problemomis, kylančiomis dėl akių raumenų įtampos ar kaklo įtampos. Kineziterapija gali padėti sustiprinti akių raumenis ir sumažinti susijusius simptomus, tokius kaip galvos skausmas. Be to, kineziterapeutai dažnai dirba su vaikais, turinčiais vystymosi sutrikimų, stiprindami raumenis, gerindami judesių valdymą ir koreguodami laikyseną. Augant sėsliam gyvenimo būdui, kineziterapijos žinios tampa vis aktualesnės tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Emocinė ir psichologinė kineziterapijos nauda
Kineziterapija turi ir reikšmingos emocinės naudos. Gydymas judesiu padeda pacientams atsikratyti nerimo, sumažinti lėtinio nuovargio simptomus ir pagerinti miego kokybę. Nemažai mokslinių tyrimų įrodė teigiamą kineziterapijos poveikį sergant tam tikromis psichikos ligomis, pavyzdžiui, depresija.
Kineziterapija ir mankšta: esminiai skirtumai
Kineziterapija skiriasi nuo paprastos mankštos tuo, kad tai yra gydymas judesiu. Medicinos specialistas (kineziterapeutas) atlieka išsamų paciento būklės įvertinimą, specialiais testais nustato sutrikimus ir sudaro individualizuotą gydymo planą. Svarbiausia – atkreipiamas dėmesys į kiekvieną pacientą ir jo unikalią problemą, nes „deja, vienos metodikos, vieno pratimo, galinčio padėti kiekvienam, nėra.“ Kineziterapeutas apibūdinamas kaip turintis „mokslininko protą, humanisto širdį ir menininko rankas.“
Įsimintini atvejai: kai judesys grąžina gyvenimo džiaugsmą
Sėkmingas gydymo atvejis kiekvienam pacientui reiškia skirtingus dalykus: vienam pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau jėgų, kitam sumažėja skausmas atliekant buities darbus. O dar kitas džiaugiasi galėdamas užsimauti kojinę, pasilenkti ar panešioti vaiką ant pečių be skausmo. Ypač įsimintinas atvejis buvo su paciente, kurią kankino didelis skausmas dėl skoliozės ir asimetriškai įsitempusių raumenų. Ji negalėjo sportuoti, o skausmas persimesdavo iš nugaros į klubą ar kelį. Po kineziterapijos užsiėmimų moteris išmoko išlaikyti taisyklingą kūno padėtį, dabar gyvena be skausmo ir vėl gali sportuoti, o tai, anot jos, „smarkiai pagerino nuotaiką ir gyvenimo kokybę.“
Rytinė rutina: išvenkite „Drakulos atsikėlimo“
Ką kiekvienas galime nuveikti dėl savo sveikatos jau dabar? Kaip reikėtų pradėti rytą? Svarbiausia – staigiai nesikelti iš lovos. Kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė staigų pašokimą iš lovos suskambus žadintuvui vadina „Drakulos atsikėlimu“. Ji pataria dar gulint lovoje atlikti kvėpavimo pratimus, suaktyvinti diafragmą kvėpuojant pilvu, taip pat atlikti lengvus viso kūno tempimo pratimus. Tai trunka vos kelias minutes, bet suteikia naudos visai dienai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.