Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai neseniai surengė diskusiją, skirtą vėžiu sergančioms moterims. Konferencijoje „Moters sveikata – ką galime šiandien?“ pabrėžta, kad krūties ir ginekologiniu vėžiu visame pasaulyje suserga vis jaunesnės moterys. Medikai aptarė onkologinių ligų diagnozės, gydymo ir poveikio motinystei bei pilnaverčiam gyvenimui ypatumus.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija: patikros programos ir ŽPV
Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių jaunų moterų mirties priežasčių. NVI akušerė-ginekologė Diana Žilovič priminė, kad patikros programa padeda aptikti žmogaus papilomos virusą (ŽPV), susijusį su ikivėžiniais pakitimais. Lietuvoje prevencija tobulėja: 25–35 metų moterims kas trejus metus atliekamas PAP tyrimas, o 35–65 metų – aukštos rizikos ŽPV tyrimas kas penkerius metus.
„Jei moteris yra užsikrėtusi ŽPV, ši infekcija yra lėtinė, ji nesukels vėžio per vienus metus. Remiantis programa, pacientė siunčiama konsultuotis pas ginekologą ar onkologą, bet turi būti taikomas individualizuotas požiūris, nes būtina atsižvelgti į įvairius veiksnius“, – pabrėžė D. Žilovič.
Motinystės planavimas po krūties vėžio: medikų rekomendacijos
Viena opiausių temų – galimybė susilaukti vaikų po vėžio gydymo. NVI onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė pataria moterims planuoti nėštumą ne anksčiau kaip po dvejų metų, baigus krūties vėžio gydymą. Nors tarptautinės gairės nedraudžia kurti šeimos net esant išplitusiam vėžiui, būtina įvertinti ligos progresavimo tikimybę.
„Negalime griežtai visoms pacientėms pasakyti, kad, atlikus krūties operaciją, jos gali pastoti tik po dvejų metų. Moters amžius, naviko tipas, jo išplitimas – ne tik šie veiksniai svarbūs planuojant nėštumą. Būtina atsižvelgti į tai, ar buvo skirta chemoterapija, hormonų terapija, kokia yra ligos atsinaujinimo rizika“, – priminė M. Drobnienė. Be to, nutraukus hormonų terapiją, rekomenduojama laukti mažiausiai pusei metų prieš planuojant nėštumą.
Spindulinė terapija, antriniai navikai ir žalingi įpročiai
NVI onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis patikino, kad spindulinė terapija neturi įtakos krūties maitinimui, tačiau svarbu nevartoti kenksmingų vaistų. Kalbant apie antrinių navikų riziką po spindulinės terapijos, V. Nevulis pripažino, kad tokia tikimybė egzistuoja (iki 5 proc. atvejų per 15 metų).
Tačiau gerokai didesnį vaidmenį antrinių navikų išsivystyme vaidina amžius, gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. „Galime daryti išvadą, kad rūkymas kur kas pavojingesnis nei spindulinis gydymas“, – tvirtino V. Nevulis, remdamasi tyrimu, kuriame rūkantiems pacientams po spindulinės terapijos plaučių vėžys išsivystė 7 kartus dažniau.
Gydytoja Rūta Briedienė priminė, kad medicininiai rentgeno tyrimai, nors ir susiję su jonizuojančiąja spinduliuote, atneša didelę naudą, leidžiančią laiku diagnozuoti ir išgydyti piktybines ligas.
Ankstyva diagnostika: „in situ“ vėžys ir profilaktinių tyrimų reikšmė
Terminas „in situ“ reiškia nulinės stadijos vėžį – ankstyvą formą, kurią būtina gydyti. Gydytoja R. Briedienė akcentuoja, kad profilaktinė mamografija, aptinkanti mikrokalcinatus, leidžia diagnozuoti pakitimus dar prieš pasireiškiant simptomams. Nors Lietuvoje nemokama mamografija atliekama nuo 50 metų, šeimos gydytojai raginami dažniau rekomenduoti krūtų ultragarsinius tyrimus, neturinčius jonizuojančiosios spinduliuotės, ypač jaunesnėms moterims.
Dauguma krūties darinių (cistos, fibroadenomos) yra gerybiniai, tačiau vėžys – sudėtinga liga, ir bet kokie įtarimai reikalauja išsamių tyrimų: mamografijos, magnetinio rezonanso ar biopsijos.
Krūtų rekonstrukcija: fizinė ir emocinė gerovė po ligos
Moterims, turinčioms didelę genetinę riziką susirgti krūties vėžiu (iki 90 proc.), gali būti taikoma profilaktinė mastektomija. Plastikos chirurgas, medicinos mokslų daktaras Šarūnas Mažeika pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina leidžia vienu metu su mastektomija atlikti ir rekonstrukcinę operaciją. Krūtį atkurti galima ir po daugelio metų, praėjus pakankamam laikui po chemoterapijos (nuo 2 mėn.) ar radioterapijos (nuo 6 mėn.).
Plastinės chirurgijos specialistai yra svarbi medikų komandos dalis. Jie padeda ne tik atkurti prarastą krūties tūrį ir formą, bet ir koreguoti simetriją, užtikrinant moters fizinę ir emocinę gerovę. Šiuolaikinės onkologijos metodai padeda pacientėms ne tik nugalėti ligą, bet ir susigrąžinti kūno grožį bei įgyvendinti svajonę susilaukti vaikų, gyvenant pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.