Prostatos ikivėžiniai pakitimai – tai tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti sprogti netikėčiausiu metu. Daugelis vyrų ignoruoja ankstyvus signalus, tačiau Artūro istorija įspėja apie budrumo ir profilaktinių patikrų svarbą. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sudėtingo gydymo.
Asmeninė patirtis: kodėl Artūras nusprendė pasitikrinti?
„Iki 45-erių metų sveikata nesirūpinau. Niekuo nesiskundžiau, jaučiausi gerai, sirgdavau retai… Tad priežasčių profilaktiškai tikrintis nemačiau.“ Šiuos Artūro žodžius pakeitė susirūpinimas, kilęs po bendraklasių susitikimo ir žinios, kad vienas iš jų mirė nuo prostatos vėžio. „Pasakojo, kad jis kažką negero jautė, bet nenorėjo tirtis, bijojo, delsė, o kai jau nusprendė kreiptis, buvo per vėlu.“
Ši patirtis paskatino Artūrą kardinaliai keisti gyvenseną: mažinti porcijų dydį, atsisakyti greito maisto, raudoną mėsą keisti sveikesniais produktais, didinti daržovių kiekį. Jis pradėjo sportuoti, įsigydamas sporto klubo abonementą, kad išlaikytų motyvaciją.
Šokiruojanti diagnozė ir aktyvus stebėjimas
Sulaukęs 45-erių, Artūras pasidarė mokamą PSA testą. „PSA padidėjimas – 6 ng/ml – pribloškė, nes nieko nejaučiau, jokių šlapimo takų ar kitų simptomų.“
Po urologo konsultacijos ir biopsijos Artūrą pasiekė dvejopi rezultatai: „galėjau džiaugtis, nes buvo rasti tik ikivėžiniai pakitimai. Bet iš kitos pusės – tai reiškė, kad organizme jau vystosi piktybiniai procesai, ir ikivėžiniai pakitimai bet kada gali tapti vėžiniais.“ Jam diagnozuota prostatos aukšto laipsnio intraepitelinė neoplazija.
Mintis, jog nebus radikalaus gydymo, iš pradžių atrodė nepriimtina. Tačiau Artūras sužinojo, kad ikivėžiniai ir net pradinių stadijų vėžiniai prostatos dariniai dažnai yra aktyviai stebimi. „Gydytojai patikino, kad piktybėjimo nepražiūrės. Iš tiesų, jau ketvirti metai, kai esu stebimas, ir galiu džiaugtis, kad vėžiu nesergu“, – pasakoja Artūras.
Emocinis iššūkis ir gyvensenos galia
Nors vėžys nebuvo diagnozuotas, Artūro emocinė būklė buvo pakrikusi. „Jaučiau nerimą dėl ateities. Prostatos vėžys man asocijavosi su vyriškumo praradimu… bijojau, kad prostatos pakitimai neatsilieptų erekcijai, lytiniam gyvenimui.“ Žinia, kad intraepitelinė neoplazija gali progresuoti į vėžį per 5 metus, sustiprino jo ryžtą veikti.
Artūras nenorėjo „sėdėti ir laukti, kol vėžys išvešės“. Jis ėmė gilintis į mitybos, sporto ir papildomų medžiagų, tokių kaip fitoterapija ir antioksidantai (polifenoliai), galinčių stabdyti vėžinius procesus, poveikį. Pasitaręs su gydytoju, Artūras atrado ir augalus, pavyzdžiui, ugniažolę, pasižyminčius priešvėžiniu poveikiu. Žolininkas Virgilijus Skirkevičius pabrėžia, kad ugniažolės veikliosios medžiagos slopina piktybinių ir gerybinių navikų augimą, tačiau įspėja: „Tai stiprus augalas, todėl […] netinkamai, nesubalansuotais kiekiais vartojama ugniažolė gali būti pavojinga ir nuodinga.“
Prostatos vėžio simptomai: atpažinkite anksti
Pradinių stadijų prostatos vėžys ir ikivėžiniai pokyčiai dažnai nesukelia simptomų. Tačiau tam tikri požymiai turėtų paskatinti vyrą kreiptis į urologą:
- padažnėjęs šlapinimasis, staiga atsirandantis noras šlapintis;
- susilpnėjusi šlapimo srovė, šlapinimasis naktį;
- skausmingas ar kraujingas šlapinimasis (pastarasis retas).
Ligai progresuojant, simptomai tampa ryškesni: bendras silpnumas, nuovargis, apatija, kaulų skausmas (ypač stuburo, klubų), prarasta šlapimo pūslės kontrolė.
Rizikos veiksniai: ką galime kontroliuoti?
Prostatos vėžio rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus.
Nekoreguojami rizikos veiksniai:
- amžius;
- šeiminė anamnezė (rizika padidėja 2–11 kartų, jei pirmos eilės giminaičiai sirgo);
- tam tikrų genų mutacija.
Koreguojami rizikos veiksniai:
- nesveika mityba (rūkyti gaminiai, perdirbta raudona mėsa, nepakankamas polifenolių ir vitaminų kiekis);
- antsvoris, nutukimas;
- tabako rūkymas, alkoholis.
Nacionalinė prevencijos programa: gyvybiškai svarbu kiekvienam vyrui
Prostatos vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir antra pagal dažnį mirties priežastis tarp Lietuvos vyrų. Kasmet diagnozuojama apie 3000 atvejų.
Lietuvos vyrai turi unikalią galimybę aptikti prostatos vėžį anksti dėka prevencinės programos. Ji skirta aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius, apsaugant nuo mirties. Anksti aptikus ir tinkamai gydant, net 94 proc. ligonių visiškai pasveiksta. Pirmos stadijos vėžio išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje – apie 100 proc.
Pagal programą, PSA testas kas dvejus metus atliekamas 50–75 metų vyrams ir nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo. Rekomenduojama tikrintis ir jaunesniems, ir vyresniems.
PSA testas ženkliai pagerino ankstyvą diagnostiką. Norma yra mažiau nei 3 ng/ml. Viršijus normą, šeimos gydytojas siunčia pas urologą. Tyrimas gali aptikti vėžį maždaug 6 mėnesiais anksčiau nei kitais metodais, todėl reguliarūs PSA kraujo tyrimai yra gyvybiškai svarbūs visiems vyrams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.