Nors cinkas yra mikroelementas, kurio mūsų organizmui reikia palyginti nedaug, jo trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos problemų – nuo vyrų vaisingumo sutrikimų iki susilpnėjusio imuniteto ir pablogėjusios odos būklės. Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta ir laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė išsamiai paaiškina, kodėl cinkas yra toks svarbus ir kada būtina kreiptis į specialistus.
Cinko vaidmuo organizme: daugiau nei tik imunitetas
Cinkas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas organizme. Kaip teigė biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta, šis mikroelementas padeda stimuliuoti endokrinologines funkcijas, dalyvauja testosterono gamyboje, stiprina nagus ir plaukus. Ilgalaikis cinko trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, skydliaukės veiklos sutrikimus ir neigiamai paveikti visas organizmo buferines sistemas. Svarbu paminėti, kad cinko poreikis skiriasi priklausomai nuo lyties: moterims rekomenduojama cinko koncentracija kraujyje svyruoja nuo 10,7 iki 17,5 milimolių litre, vyrams – maždaug vienu milimoliu daugiau.
Kam cinkas itin svarbus? Vyrų vaisingumas ir imuninė sistema
Gydytoja Eglė Marciuškienė išskiria ypatingą cinko svarbą vyrų vaisingumui.
„Cinko poreikis žmonėms yra skirtingas. Jo labiausiai reikia nėščiosioms, naujagimiams, kūdikiams ir augančiam organizmui. Taip pat daugiau cinko reikia vyrams. Šis mikroelementas yra būtinas spermatogenezei – spermos gamybai. Jeigu trūksta cinko, automatiškai sutrinka spermos gamyba, atsiranda tam tikros anomalijos ir vystosi vyrų nevaisingumas“, – kalbėjo specialistė.
Be to, cinkas yra neatsiejama stipraus imuniteto dalis.
„Cinkas dalyvauja imuniteto stiprinime. Kuomet į organizmą patenka tam tikri virusai ar mikroorganizmai, cinkas padeda su jais kovoti. Taip pat jis dalyvauja baltymų sintezėje. Jei trūksta cinko, žmonės dažniau serga tam tikromis infekcinėmis ligomis, infekcinių ligų trukmė ilgėja, eiga sudėtingėja ir, aišku, jeigu yra tam tikros žaizdos, pjūviai, tai jie gyja žymiai ilgiau“, – apie cinko pagalbą stiprinant sveikatą pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.
2017 metais Suomijoje atlikti moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio gripu sergančių žmonių, patvirtino cinko naudą. Tyrime dalyvavę asmenys, kasdien suvartoję 80–92 mg cinko, peršalimo ligos trukmę sutrumpino 33 procentais, o suvartojusieji 192–207 mg/d cinko, sirgo net 35 procentais trumpiau.
Cinkas – ir jūsų grožio paslaptis
Gydytoja E. Marciuškienė pabrėžia, kad cinkas ne veltui vadinamas grožio elementu.
„Cinkas ne veltui yra vadinamas grožio elementu, nes jis atsakingas už plaukų, nagų ir odos būklę, kadangi dalyvauja ląstelių atsinaujinime, dauginimesi ir diferenciacijoje. Todėl, jeigu trūksta cinko, sausėja ir pleiskanoja oda, plaukai pasidaro sausi, trapūs, žaizdos gyja žymiai lėčiau ir visi atsinaujinimo procesai neįvyksta“, – žiniomis dalinosi pašnekovė.
Cinko stygius organizme gali pasireikšti ir baltomis dėmelėmis ant nagų, o taip pat prisidėti prie mažakraujystės, ypač jei geležies papildai nepadeda gerinti kraujo rodiklių, nes cinkas yra būtinas geležies apykaitoje.
Kam gresia cinko trūkumas ir kodėl būtina tirtis?
E. Marciuškienės atlikta 2020–2021 metų Lietuvos pacientų cinko atsargų analizė parodė, kad cinko trūksta kas penktam lietuviui, o perteklius nustatomas mažiau nei 1 procentui. Į rizikos grupę patenka senjorai, vegetarai, veganai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus ir antibiotikus. Taip pat tie, kurie planuoja šeimos pagausėjimą, turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į cinko kiekį organizme.
„Dabar kraujo tyrimai yra prieinami visuotiniu mastu. Be abejo, kai kurie iš jų kainuoja. Tačiau jeigu žmogus randa finansinių resursų, pavyzdžiui, savaitgalį kavinėje išleisti 50 – 60 eurų, tai manau, kad jis tikrai gali rasti finansinių resursų kartą per pusę metų investuoti, tebūnie ir 100 eurų į savo sveikatą. Tai bus tikrai kur kas naudingiau, negu pačiam su virgulėmis išsiburti kokių mikroelementų trūksta organizme“, – pabrėžė A. Sujeta, ragindamas lietuvius aktyviau investuoti į savo sveikatą.
Organizmas cinko pats negamina, jį gauna su maistu, tačiau dėl dirvožemio užterštumo jo gali trūkti ir maisto produktuose. Todėl vienintelis patikimas būdas sužinoti cinko lygį yra kraujo tyrimas. Reguliarus tyrimų atlikimas ir sveikatos dinamikos stebėjimas padeda laiku pastebėti pokyčius ir imtis prevencinių veiksmų, taip užkertant kelią galimoms ligoms ir gerinant gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.